Kaip teigiama pranešime, biudžeto įstatyme 2020 metais 35 mln. eurų numatyta skirti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimui, dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., taip pat Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos mieste rekonstravimui finansuoti.
Anot susisiekimo ministro, ypatingas dėmesys yra sutelktas į Vyriausybės programos priemonių vykdymą: „žvyrkelių asfaltavimas ir kitų infrastruktūros projektų įgyvendinimas yra vienas iš prioritetų“.
Pastaruoju metu, pasak pranešimo, žymiai paspartinus projektų įgyvendinimą, padidėjo lėšų poreikis ir iš naujo peržiūrimos finansavimo galimybės. 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta galimybė kreiptis į Finansų ministeriją prašant skirti reikiamas lėšas.
ELTA rašė, kad antradienį Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pranešė stabdanti viešųjų pirkimų procedūras už maždaug 40 mln. eurų ir neinicijuoja naujų pirkimų 2020 metams. Kelių direkcijos teigimu, dėl visų 2020 metams užšaldytų keliams skirtų lėšų, preliminariais skaičiavimais, Lietuvoje kitais metais bus išasfaltuota apie 230 km žvyrkelių mažiau nei planuota.
„Valstiečiai“ teigia, kad situacija dėl žvyrkelių asfaltavimo blogėja, LAKD tikina priešingai.
Seimo „valstiečių“ frakcija ketvirtadienį į posėdį pasikvietusi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovą Vitalijų Andrejevą piktinosi, kad situacija dėl žvyrkelių asfaltavimo blogėja, esą nepanaudojamos lėšos ir atleidžiami darbuotojai. Tuo metu V. Andrejevas teigė, kad situacija pastaruoju metu gerėja.
„Valstiečių“ frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad pastaraisiais metais blogėja padėtis dėl lėšų panaudojimo kelių asfaltavimui.
„2017 metais nepanaudoti 29 mln. eurų, 2018 metais – 85 mln. eurų. Šiemet matyt, matyt, bus dar blogesnė, nes trečias ketvirtis baigiasi su nepanaudotais 133 mln. eurų. Kiekvienas milijonas reiškia nesutvarkytus, neišasfaltuotus kelius. Kur nuvažiuoji ir bendrauji – pirmasis rinkėjų klausimas žvyrkeliai, keliai ir kodėl bloga situacija. Paaiškinti sudėtinga, nes skaičiai yra įspūdingi“, – sakė A. Širinskienė.
V. Andrejevas sakė tokios informacijos neturįs.
„Negaliu atsakyti, kokiais duomenimis disponuojate, bet 448 mln. eurų buvo sumokėti gruodžio 17 dienos rytui, 42 mln. eurų yra pateikta sąskaitų, kurias reikia apmokėti. Iš viso viso 490 mln. eurų iš 536 mln. eurų. Nesuprantu, iš kur gaunasi 130 ar 160 mln. eurų“, – teigė jis.
Frakcijos narys Arvydas Nekrošius sakė, kad, jo duomenimis, yra kelių tiesimo įmonių, kurios metus baigia su dideliais nuostoliais.
„Mano žiniomis, 5 įmonės yra bankrutavusios 3 arti bankroto. Padėtis sektoriuje sunki. Gal yra priežastys, kad nesudarant sutarčių vedama link bankroto. (...) Darbuotojų apie 4 tūkst. yra atleista“, – sakė A. Nekrošius.
Tačiau V. Andrejevas sakė, kad darbuotojų skaičius įmonėse nemažėja.
„Būtent asociacijos „Lietuvos keliai“ pagrindinėse 15 įmonių 2013 metais buvo 4039 darbuotojai, 2019 – 4542. Apie mažėjimą nematome ir tų skaičių negalime komentuoti“, – sakė V. Andrejevas.
Jo teigimu, Vyriausybės programoje 2017 metais buvo numatyta išasfaltuoti 600 kilometrų, išasfaltuota 445, 2018 metais iš 335 kilometrų išasfaltuota 268 kilometrai, 2019 metais – iš 335 kilometrų išasfaltuota 293 kilometrai.
Frakcijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas piktinosi, kad buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio darbo metu iš viso buvo nepanaudota 500 mln. eurų keliams skirtų lėšų.
„Masiulio ministravimo laiku buvo nepanaudota 500 mln. eurų lėšų keliams, geležinkeliams. Elektrifikavimo konkursas įvyko tik dabar, tris metus nesugebėjo įvykdyti konkurso. (...) Įmonės nebankrutavo, bet per Masiulio vadovavimo laikotarpį atleista nuo 30 iki 40 proc. darbuotojų, nes nebuvo vykdomi konkursai ir nebuvo gaunama užsakymų. Dabar pasekmės bus liūdnos, nes tų darbuotojų neturime“, – teigė V. Ąžuolas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos duomenimis, šių metų trečią ketvirtį Kelių priežiūros ir plėtros programai iš valstybės biudžeto skirta 385,3 mln. eurų, tačiau iš jų nepanaudota 133,8 mln. eurų. Papildomos lėšos kelių kokybės gerinimui ir plėtros finansavimui trečią ketvirtį skirtos ir iš Europos Sąjungos struktūrinės programos 2014–2020 metams. Iš viso asignavimai sudarė 26,4 mln. eurų, iš kurių nepanaudota 12,1 mln. eurų.
