Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, skatinti rinktis mažiau taršius automobilius.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko V. Ąžuolo teigimu, mokesčio objektu pasirinktos motorinės transporto priemonės, kurios yra pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre.
Dalis pinigų – miškų sodinimui
„Mokestį siūloma mokėti vieną kartą, prieš atliekant pirmąjį automobilio registravimą Lietuvoje, apskaičiuojant mokesčio dydį, mokėtina suma buvo susieta su automobilio taršumu.
Kuo labiau palankus aplinkai automobilis – tuo mokestis yra mažesnis.
Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 milijonų eurų.
Projektu siekiame, kad dalis surinktų mokesčių mokėtojų pinigų būtų panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės.
Dėl to projekte numatėme, kad būtų vykdomos ES rekomendacijos, kuriose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kurios yra ilgalaikė ir pripažinta CO2 mažinimo priemonė.
Be to, tai būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“, – pažymi Seimo narys Valius Ąžuolas.
Įsigaliotų kitais metais
Seimo narės Agnės Širinskienės teigimu, LVŽS nuosekliai kalbėjo apie finansines priemones, skirtas skatinti aplinkai palankų elgesį.
„Pasirinktas mokesčio modelis siekia subalansuoti visų interesus: jis neuždeda nepakeliamos naštos automobilių vartotojams, kaip kad iki šiol siūlytos priemonės, o kartu asmenis ragina susimąstyti apie tai, kad jie gali rinktis mažiau taršų automobilį.
Antra vertus, mokestis padės įgyvendinti „teršėjas moka“ principą – daugiau mokės tie, kurių automobilių tarša yra didesnė, tad taip bus įgyvendinti ir aplinkosauginiai reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos teisės“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.
Tikimasi, kad įstatymo projektas bus netrukus pateiktas ir pradėtas svarstyti Seime.
Planuojama, kad jis įsigalios kartu su kitų metų biudžetu.
Mažesnis mokestis
Mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų.
Pavyzdžiui, už tokius automobilius kaip „Volkswagen Passat“ (2010 metų, kaina apie 5000 eurų, benzinas, 1800 cm3 (118 kW), CO2 emisija – 160 g/km) tektų mokėti 80 eurų, o tų pačių metų „Lexus RX 450 h“ (kaina apie 17000 eurų, benzinas, 3500 cm3 (204 kW) CO2 emisija – 250 g/km) – 260 eurų.
Populiarus „Volkswagen Golf“ automobilis (2010 metų, kaina apie 4000 eurų, dyzelinas, 1600 cm3 (77 kW), CO2 emisija – 107 g/km) iš viso nepatektų į apmokestinamų automobilių kategoriją.
Tokio paties modelio benzininės versijos savininkui, kuris pirmą kartą automobilį įregistruoja Lietuvoje tektų mokėti 80 eurų vienkartinį mokestį.
Pakartotinių registracijų metu, kai keičiasi Lietuvoje jau registruoto automobilio savininkas, registracijos mokestis nebūtų imamas.
Tai atvejais, kai nėra duomenų apie registruojamos transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį, jis būtų apskaičiuojamas naudojant tas pačias formules, kurias jau siūlė Aplinkos ministerija.
Seimo narių registruotame projekte taip pat numatyta, kad iki 2020 metų liepos 1 dienos Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.
