Kelias per visą Rusiją iki Vladivostoko – ilgiausia atkarpa, kurią galima nuvažiuoti nekertant valstybių sienų. Iš viso – daugiau nei 10 tūkst. kilometrų.
Ir nors sienų kirtimas atima daug vertingo laiko, Sibiras jo gali pareikalauti dar daugiau.
Gaisrai ir potvyniai
Visas pasaulis sunerimęs dėl ten vykstančių taigos gaisrų. Nors juos pamiršo, kai užsiliepsnojo Amazonės ir Afrikos atogrąžų miškai.
O apie milžiniškus potvynius Sibire nelabai kas ir girdėjo.
Apie potvynius K. Mieliauskas pasakojo važiuodamas per Irkutsko regioną. Pasiekęs Rusijos rytus jis vėl stebėjosi katastrofiškais vaizdais. Rytuose patvino Zėjos upė.
„Rusiją stichijos niokoja ne tik gaisrais, bet ir krituliais. Dėl jų patvino Zėjos upė. Kirsdamas ją pravažiavau 15 kilometrų ruožą, kuris buvo tiesiog nuplautas.
Nuplauti laukai, kaimai. Prieš kelias dienas ji nuplovė ir tiltą, todėl spūstys – neįtikėtinos. Darbininkai supylė naują pylimą per upę, kad srautas galėtų pravažiuoti“, – pasakojo druskininkietis.
Rusijos ir Kinijos draugystė
Tą naktį jis apsistojo Blaboviešinsko mieste.
Pats miestas Zėjos ir Amūro upių sankirtoje niekuo neišsiskiria iš kitų Rusijos miestų, bet iš karto už upės – Kinija, Heihės miestas. Lietuvį nustebino šių dviejų miestų draugystė.
„Nesenai, gal prieš 5 metus per Amūrą buvo pastatytas tiltas tarp Rusijos ir Kinijos.
Vietiniams gyventojams galioja bevizis režimas ir žmonės važinėja pirmyn atgal, kaip kad pas mus tarp Druskininkų ir Gardino.
Įdomu tai, kad rusai ir kinai vieni pas kitus yra prisipirkę daug nekilnojamo turto.
Rusai labai palankiai žiūri į kinus ir jiems lengvatinėmis sąlygomis šiame regione leidžia pirkti žemę ir mišką, laukia jų investicijų.
O kitoje upės pusėje savo dangoraižius kiekvieną naktį apšviečia Rusijos ir Kinijos vėliavų spalvomis, ant apžvalgos rato rodo spaudžiamų rankų projekcijas ir tautų draugystę“, – matytais vaizdais dalinosi K. Mieliauskas.
Sustojo ne ten, kur bijojo
Dar viena problema važiuojant per neaprėpiamus Sibiro tolius – degalinių stoka.
K. Mieliauskas įprato tikrinti „KTM 790 Adventure“ motociklo bako talpą iki degalinių važiuodamas likučiais.
Vis tik galiausiai atėjo ta diena, kai jis tiesiog sustojo. Ir ten, kur degalinių buvo gana daug.
„Vienu baku nuvažiavau apie 350 kilometrų. Ir kai jau kolonėlių pakelyje pradėjo daugėti iš Sibiro link Vladivostoko išvažiavau tuščiu papildomu degalų bakeliu.
Regionas kalnuotas, kalnuose varikliui reikia daugiau degalų tad galiausiai motociklas užgeso.
Papurčiau, šiaip ne taip užsivedė, nuriedėjau nuo kalno iki sunkvežimių aikštelės, ten vienas keliautojas paskolino bagažinėje turėtus kelis litrus benzino“, – nemalonią istoriją prisimena K. Mieliauskas.
Laukia skrydis į Los Andželą
Iš viso per 15 dienų su nusukimais į šoną pas toli nuo namų gyvenančius Druskininkiečius Karolio vairuojamas naujutėlis „KTM 790 Adventure“ motociklas įveikė jau 11100 kilometrų.
Nepaisant prastų Rusiškų kelių ir bekelės jis jokių techninių kaprizų nerodė. Per dvi savaites tik apaugo dideliu numuštų vabzdžių, dulkių ir purvo sluoksniu.
K. Mieliausko laukia pora dienų Vladivostoke, kur motociklas bus nuplautas, įdėtas į lėktuvą ir skris į Los Andželą tęsti kelionės kitoje Ramiojo vandenyno pusėje.
