Dėl pažado aplankyti toli nuo namų gyvenančius lietuvius motociklininkas nuo Kazanės nusuko link Permės, kurioje gyvena druskininkiečiai Tomas ir Simas.
Pervažiavo Volgos upę – pateko į Aziją
Rugpjūčio 17-tą dieną kelionę pradėjęs Druskininkuose K. Mieliauskas turi užsibrėžtą tikslą – ten pat į gimtinę grįžti po 40 dienų.
Per tą laiką motociklininkui reikia nuvažiuoti apie 20 tūkst. kilometrų, perskristi du vandenynus.
Pirmoji kelionės atkarpa – visas Azijos žemynas, kurį galima pravažiuoti vienu gana tiesiu keliu nuo Maskvos iki Vladivostoko.
Tačiau pasiekęs Kazanę vietoje to, kad judėtų link Ufos ir Čeliabinsko, jau ketvirtąją dieną K. Mieliauskas pasuko Permės link.
„Trečiąją dieną pravažiavau Kazanę. Kirtau Volgos upę, o ji – didinga.
Važiavau 5 kilometrų ilgio tiltu. Upė atrodo platesnė nei Kuršių marios, tad įspūdis – stiprus“, - kelionės akimirkomis pradėjo dalintis motociklininkas.
Kazanė – beveik 1,2 milojono gyventojų turinti Rusijos sporto sostinė turinti kone visoms įmanomoms sporto šakoms reikalingą infrastruktūrą, arenas, stadionus, trasas, baseinus ir trasas.
Krepšinio sirgaliai turi žinoti apie tokį miestą – jame „Unics“ krepšinio klubą treniravo Antanas Sireika, Valdemaras Chomičius, čia žaidė broliai Lavrinovičiai, Saulius Štombergas.
Kazanė taip pat Rusijos Tartastano respublikos, kuri yra viena geriausiai ekonomiškai išsivysčiusių tos šalies respublikų sostinė.
K. Mieliauskas pasakojo, kad miestas labai gražiai sutvarkytas ir prižiūrimas. O eismas tame regione – kiek neįprastas Rusijai.
Pradėjo laikytis eismo taisyklių
„Keliai ten labai geri. Daug visiškai naujų kelių, vis tik stebina iš kur viduryje niekur atsiranda duobės, nors asfaltas daug kur naujas.
Dar vienas įdomus momentas – tai labai daug greičio matuoklių. Prikabinėta jų visur kone kas kelis kilometrus, tad visi vairuotojai be jokių kompromisų laikosi kelių eismo taisyklių.
Kazanėje tai kaip užsiūta visi važiuoja 40 km/val. greičiu.
O ir užmiestyje beveik nėra lakūnų. Atsiranda, vienas kitas užtepliojęs numerius praskrenda pro šoną, tačiau stebina, kad bent jau šioje Rusijos dalyje niekas nebelaksto“, – įspūdžiais dalinosi K. Mieliauskas.
Nuo Kazanės lietuvis trečiąją dieną nuvažiavo iki Mendelejevsko, kuris nutolęs apie 2200 kilometrų nuo Druskininkų.
Vietoje to, kad kitą rytą važiuotų tiesiausiu keliu į rytus link Ufos, jis pasuko į Šiaurę, Iževsko link.
Ten – motociklų „Iž“ gimtinė, ten gaminami ir „kalašnikovai“. Miesto pasižiūrėti nestojo, judėjo toliau per smarkų lietų link Permės, mat turėjo ten svarbų susitikimą.
Misija apkeliauti pasaulį motociklu per 40 dienų – kertinė.
Tačiau Karolis Mieliauskas turi dar vieną – aplankyti toli nuo gimtinės gyvenančius lietuvius, ypač Druskininkiečius ir pakviesti juos atvykti į 2021 metais Druskininkuose vyksiančias pasaulio lietuvių sporto žaidynes.
Į šoną nusuko dėl lietuvių
Pirmasis toks diplomatinis sustojimas – Permėje.
Milijoną gyventojų turinčiame pramoniniame mieste prie Kamos upės. Didmiestyje su gražiu, sutvarkytu centru ir nesuskaičiuojama galybe gigantiškų metalo apdirbimo gamyklų kaminų horizone.
Ten gyvena du lietuviai Tomas ir Simas, kilę iš Druskininkų.
Jie – gerbiami vietos verslininkai, gerai įsitvirtinę, sukūrę šeimas. Kaip juokavo, būtent meilė čia ir atvedė. Tačiau tautiečiai išlaikė lietuvybę, ją vertina. Vaikai kalba lietuviškai.
„Susitikome su Tomu ir Simu. Labai malonu būnant taip toli nuo Lietuvos sutikti lietuvius.
Jiems tikriausiai irgi smagu sulaukti lietuvių namuose, mat sutiko su puota.
Pas juos tautiečiai į Permę užklysta retai. Dar smagiau, kad jie – tūli druskininkiečiai. Kasmet bent po mėnesį ar du praleidžia Druskininkuose. Vakaras neprailgo“, – kalbėjo K. Mieliauskas.
Grįš gyventi į gimtinę
Jis įgyvendino savo pažadą ir pakvietė Tomą su Simu su šeimomis atvykti į žaidynes Druskininkuose po dviejų metų.
Tačiau užuot palinksėję galvomis lietuviai sakė planuojantys vos tik pasitaikius patogiai galimybei grįžti gyventi į Druskininkus visam laikui su šeimomis.
Tai jų gimtinė, jiems tai mieliausias miestas šioje žemėje.
K. Miueliauskas ketvirtąją naktį miegojo trumpai. Ne dėl to, kad užsisėdėjo su tautiečiais. Lekiant iki Kazanės jis krito laiko juostą ir dingo dvi valandos.
Tiek pasistūmėjo laikrodis į priekį.
Pakilęs anksti jis sėdo ant savo bandomojo KTM, apie kurio komfortą ir privalumus kelionėje jis bent po kelias minutes pranešdamas naujienas telefonu prakalba ir išjudėjo atgal pagrindinio kelio link.
Artimiausiu metu jis suks kaip įmanoma daugiau kilometrų, mat kitas susitikimas su Lietuviais tik Krasnojarske.
