Visureigis visiškai suniokotas, tačiau kaip įsitikino patys lrytas.lt žurnalistai, neiššovusi nė viena oro pagalvė.
Ekspertų išvada šokiruoja – nebuvo tinkamų sąlygų, kad saugos oro pagalvės būtų aktyvuotos.
Automobilis neardytas ir detaliau saugumo bei likusi automobilio įranga nenagrinėta. Jau kovo mėnesį visureigis buvo grąžintas V. Šleikui.
Anot vyro, pirminės ekspertizės išvadoje apie saugos pagalves buvo tik trumpas įrašas. Jame buvo nurodytos galimos daviklių montavimo vietos.
Į Lietuvą V. Šleikus grįžo tam, kad sudalyvautų praėjusią vasarą žuvusios dukters Viktorijos mirties metinėse.
Rugpjūčio 18 dieną, 11 val. Viktorijos Šleikutės atminimui Pandėlio bažnyčioje bus aukojamos šventosios mišios. Jose dalyvaus buvę merginos klasiokai ir studijų Vilniaus universitete draugai.
Mašina teisėsaugai nerūpi
Baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugai rūpi tik vairuotojo atsakomybė, t. y. siekiama nustatyti, ar jis galėjo išvengti avarijos.
„Teisėsaugai įdomi tik stirna ir mano važiavimo greitis – kiti dalykai jiems nerūpi.
Niekas nesidomėjo, ar toks oro pagalvės apskritai yra, ar tvarkingi davikliai. Kodėl tokių klausimų nekelia?“ – negalėjo suprasti dukros netekęs tėvas.
Mergina žuvo 2018–ųjų rugpjūčio 17 dieną Kupiškio rajone įvykusioje avarijoje.
Viktorija ruošėsi vykti studijuoti į Ispaniją, o tėvas ją vežėsi iš Vilniaus į namus, kad dar surengtų išleistuves ir kartu gimtadienio šventę.
V. Šleikaus vairuojamas „Toyota C–HR“ partrenkė netikėtai iššokusią stirną, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į upelio šlaitą.
Smūgis buvo stiprus – deformavosi visas stogas, tačiau neišsiskleidė nė viena oro pagalvė. Keleivio vietoje priekyje sėdėjusi mergina patyrė sunkią galvos traumą ir mirė vietoje.
Nepriklausomi ekspertai norėtų skirti daugiau dėmesio oro pagalvėms, tačiau kol dar nebaigta baudžiamoji byla pats V. Šleikus šį klausima kol kas atidėjo ateičiai.
Paneigė pirmąją ekspertizę
V. Šleikus iki šiol atsimena iškart po avarijos įvykusį pokalbį su „Toyota“ atstovybės vadovu. Šis tuomet pareiškė, kad smūgis buvo pernelyg silpnas, todėl ir neišsiskleidė oro pagalvės.
Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovai savo išvadose išdėstė, kad laikantis leistino greičio susidūrimo su stirna buvo galima išvengti.
V. Šleikaus pasitelkti nepriklausomi ekspertai, tarp kurių buvo Vilniaus Gedimino universiteto mokslininkai, pasitelkę duomenis iš automobilio nustatė priešingai – smūgis buvo neišvengiamas.
Jie taip pat nustatė, kad nuo Kupiškio pusės važiavęs automobilis šuolio metu sukosi ir į upelio šlaitą trenkėsi apsisukęs beveik 180 laipsnių.
Taip pat paaiškėjo, kad vairuotojas pastebėjo kairėje pusėje bėgusią stirną, tačiau gyvūną partrenkė dešiniąja automobilio dalimi.
Anot jo, tai reiškia, kad buvo antra stirna, kurios jis negalėjo pastebėti.
Dėl skirtingų dviejų ekspertizių išvadų buvo paskirta trečioji – komisinė.
Jos specialistai turėtų nustatyti, kurio iš dviejų skaičiavimų rezultatai teisingi.
Siekiama nustatyti, ar V. Šleikus galėjo išvengti susidūrimo su stirna, jei būtų nė kiek neviršijęs leistino greičio.
Vyras pripažino, kad atkarpoje, kurioje leistinas greitis 90 km/val. važiavo šiek tiek greičiau, tačiau kiek tiksliai – neprisimena. Ir pats lauks, kol į šį klausimą atsakys ekspertai.
Nebuvo tinkamų sąlygų
„Toyota Baltic“ rinkodaros iš viešųjų ryšių specialistė Liisi Koivumagi pažymėjo, kad bendrovę labai sukrėtė žinia apie praėjusių metų rugpjūčio 17 dieną Lietuvoje įvykusią mirtiną avariją, į kurią pateko „Toyota automobilis“.
„Mes iš karto pranešėme, kad esame pasirengę ir pasiryžę visapusiškai bendradarbiauti tiriant šį nelaimingą atsitikimą, kad būtų išaiškintos visos incidento aplinkybės“, – sakė ji.
L. Koivumagi pridūrė, kad po kruopštaus tyrimo, kurį atliko nepriklausomi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, buvo nustatyta ir padaryta išvada, kad negalima kaltinti į avariją patekusio „Toyota C–HR“.
„Automobilis buvo geros techninės būklės, įskaitant automobilio aktyviosios ir pasyviosios saugos įrangą.
„Toyota C–HR“ modelyje montuojamas visas komplektas aktyviosios ir pasyviosios saugos sistemų, tarp jų priekinės, sėdynių, kelių ir užuolaidinės oro saugos pagalvės“, – dėstė ji.
Kompanijos atstovė sakė, kad tyrimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu nebuvo tinkamų sąlygų, kad būtų aktyvuotos „Toyota C–HR“ automobilio oro saugos pagalvės.
„Ekspertai taip pat neaptiko jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu neveikė arba netinkamai veikė saugos sistemos“, – pridūrė L. Koivumagi.
Ji patikino, kad saugumas visuomet buvo svarbiausias „Toyota“ prioritetas.
Anot pašnekovės, visi dabartiniai ir būsimi „Toyota“ klientai gali būti tikri, kad visi „Toyota“ automobiliai atitinka aukščiausius saugumo standartus.
Nori ramiai gyventi
V. Šleikus dar nenusprendė, ką dėl automobilio darys toliau. Vyrą pasiekė įspėjimai, kad daugiau garsai kalbėti jam nebus leista, nes tai trukdo „Toyota“ koncerno verslui.
Jis sužino, kad automobiliui, su kuriuo jis pateko į avariją, buvo atjungtas priekinis stiklas.
Kalbinti meistrai jį patikino, kad tai yra daroma tik tuo atveju, kai keičiamas pats priekinis langas.
„Ant jo montuojami davikliai, kameros ir antena – visa tai turi būti kažkaip prijungta, o kompiuteris, vadinamoji juodoji dėžė rodo, kad jis atjungtas, kai automobilis dar stovėjo salone“, – kalbėjo V. Šleikus.
Vyras surado ekspertus Vokietijoje, tačiau, ar pasinaudos jų paslaugomis, dar nėra tikras.
„Turiu sūnų ir noriu ramiai gyventi“, – savo dabartinę būseną apibūdino jis.
V. Šleikus su žmona išgyvena santykių krizę. Vyras sakė, kad greičiausiai pasuks skirtingais keliais, tačiau to pernelyg nesureikšmino.
Suprato, kad laikui bėgant žmonės keičiasi ir tai – ne pasaulio pabaiga.
Paklaustas, ar gresiančioms skyryboms įtakos turėjo dukros netektis, pripažino, kad šis įvykis prie to taip pat prisidėjo.
Sūnus dabar mokosi Vilniuje, o pats V. Šleikus į gimtinę užsuka nedažnai. Gyvena Rusijoje, o verslą vysto Švedijoje.
Vertina tik vairuotoją
Šeimos advokatas Aidas Mažeika, patvirtino, kad baudžiamojoje byloje, oro pagalvių išsiskleidimas nėra reikšmingas.
Anot jo, šiuo atveju vertinama vairuotojo atsakomybė, kuri nepriklauso nuo automobilio įrangos veikimo.
„Baudžiamojo proceso metu negali įrodinėti, kad pagalvės neišsiskleidė dėl paties žmogaus kaltės. Atsakingas yra tas, kuris vairavo“, – dėstė teisininkas.
A. Mažeika pažymėjo, kad išvados apie oro pagalves ir jų daviklius būtų svarbios tik tuo atveju, jei V. Šleikus vėliau nuspręstų pradėti civilinę bylą.
Vyras vis dar gali iškelti ieškinį „Toyota“ kompanijai arba jos atstovybei, iš kurios pirko automobilį.
Advokatą nustebino tai, kad pirminiuose ekspertų skaičiavimuose paimti vairuotojui labiausiai nepalankūs rodikliai.
Anot jo, tai prieštarauja vienam iš pagrindinių teisės principų – visi abejotini rodikliai turi būti vertinami kaltininko naudai.
Sistemos sureagavo vėliau
Papildomą tyrimą atlikę ekspertai rėmėsi ir iš automobilio kompiuterio gauta informacija.
Pasirodo, kad sistema užfiksavo judančią kliūtį, t. y. bėgantį gyvūną, ir pradėjo automatiškai stabdyti.
A. Mažeika atskleidė, kad pagal šio tyrimo duomenis, V. Šleikus stirną būtų partrenkęs net ir tuo atveju, jei būtų važiavęs leistinu greičiu.
„Skirtumas tik toks, kad jei dabar stirna trenkėsi į automobilio vidurį, tai važiuojant mažesniu greičiu smūgio vieta būtų šiek tiek toliau į šoną“, – kalbėjo teisininkas.
Bylą nagrinėjančiai prokurorei iškilo abejonių dėl nepriklausomų ekspertų pateiktų duomenų patikimumo.
A. Mažeika sakė, kad nepriklausomi specialistai pateikė išvadas su grafikais, kuriose nurodyta, kokį atstumą radaras fiksavo iki kliūties, koks buvo stabdžių skysčio sistemos slėgis.
Čia taip pat užfiksuota, kad pradėjo stabdyti pats vairuotojas, o po to įsijungė automatinio stabdymo sistema.
Teisininkui viskas atrodė labai įtikinamai, tačiau jis nerimavo, kad dėl specialistų solidarumo komisinės ekspertizės nariai palaikys savo kolegas iš teismo ekspertizių centro.
„Nežinau, kaip bus šiuo atveju, bet labai dažnai antras ekspertas bando pagrįsti pirmojo išvadas“ , – konstatavo A. Mažeika.
