Išsigandęs grasinimų pakartotinai mokėjo tas pačias įmokas ir neteko 1 tūkst. eurų, tačiau dabar iš jo vis tiek norima atimti ir mašiną.
2018 metų sausio viduryje Saulius K. iš BRC autocentro padalinio Klaipėdoje nusprendė išsimokėtinai pirkti automobilį. Tai buvo 2009 metų „Audi A6“.
Nuostoliai – 1 tūkst. eurų
Sumokėjo pradinį įnašą, pasirašė sutartį, kurioje buvo nurodyti įmokų dydžiai ir periodiškumas.
Vyras pasakojo, kad automobilį vairavo kasdien ir visuomet mokėjo įmokas.
Praėjus pusmečiui Saulius K. sulaukė skambučio iš tuometinio Klaipėdos BRC autocentro vadovo Vytauto Prūsevičiaus, kuris pareiškė, esą jis yra praleidęs įmokas.
Tuo metu vyras įmokas už automobilį dar mokėdavo grynaisiais. Atvažiavęs BRC atstovo kartais nerasdavo darbo vietoje, tuomet tiesiog palikdavo pinigus ant jo stalo.
Saulius K. sakė, kad iš pradžių visa tai buvo grindžiama pasitikėjimu – V. Prūsevičius neišrašinėdavo kasos pajamų orderių.
Kilo ginčas dėl to, ar Saulius K. sumokėjo įnašus. Kadangi atnešdavo grynaisiais, vyras neturėjo įrodymų, jų negalėjo pateikti ir BRC padalinio vadovas.
Vis dėlto jis pagrasino kreiptis į teismą, ir tai suveikė – kretingiškis nusprendė nesileisti toliau į konfliktą.
Su žmona pasiskolino 1 tūkst. eurų, sumokėjo tas pačias įmokas iš naujo, tačiau šį kartą dar paprašė kasos pajamų orderių.
Pareikalavo grąžinti mašiną
Šeima susitaikė su patirtais nuostoliais, tačiau automobilio neatsisakė – tik nuo tada viskas jau buvo daroma per banką.
„Tam, kad panašios situacijos nepasikartotų, viską atlikdavau pavedimais“, – pasakojo Saulius K.
Tačiau šių metų pradžioje jis sulaukė BRC samdomos kompanijos „Turto rizikos valdymas“ direktoriaus Eimanto Perlibos skambučio. Šio tonas buvo griežtesnis – pareikalavo, kad kretingiškis grąžintų automobilį.
Saulius K. negalėjo suprasti, kodėl to reikalavo žmogus, su kuriuo jis iki tol neturėjo jokių reikalų.
„Paklausiau, kuo remdamiesi jie to reikalauja, o man atsakė, kad esu skolingas.
Atsakiau, kad skolos tikrai nėra ir kad turiu tai įrodančius dokumentus, kuriuos galiu jiems nusiųsti“, – kalbėjo kretingiškis.
E. Perliba nieko apie tai girdėti nenorėjo ir toliau kartojo, kad klientas skolingas, todėl privalo grąžinti automobilį.
Po šio pokalbio Saulius K. kreipėsi į BRC kompanijos vadovybę Vilniuje. Ten jam taip pat pareiškė, kad vyras skolingas 509 eurus.
„Pasakiau jiems, kad jeigu tikrai yra skola, turėtų man atsiųsti laišką, kuriame būtų nurodyta, už kuriuos mėnesius nebuvo sumokėtos įmokos.
Niekas man tokios informacijos suteikti negalėjo“, – stebėjosi jis.
Darė spaudimą ir darbuotojui
Kretingiškio teigimu, pats Klaipėdoje dirbantis BRC vadybininkas buvo nustebęs dėl tokių E. Perbilos iškeltų reikalavimų. Jis savo apskaitoje nematė jokių Sauliaus K. skolų.
Dar kita tos pačios kompanijos darbuotoja sostinėje iškėlė versiją, kad ši skola galėjo likti nuo tada, kai įmokas priimdavo V. Prūsevičius.
Saulius K. įtaria, kad jo anksčiau mokėti pinigai pateko ne į kompanijos sąskaitą, o į šio darbuotojo kišenę.
Vyras stebėjosi, kad kompanija netgi nelinkusi priimti pinigų, o siekia atimti automobilį. Anot jo, spaudimą dėl to pajuto ne tik jis pats, bet ir BRC padalinyje Klaipėdoje dirbantis vadybininkas.
Jis netgi įspėjo kretingiškį, kad šis nevažiuotų arti jų įmonės, nes gali iš karto netekti mašinos. Anot vyro, kompanijos vadovai bandė įkalbinti vadybininką, kad šis priviliotų klientą atvažiuoti prie biuro.
Saulius K. pažymėjo, kad situacija iki šiol neišsisprendė ir jam dėl to labai neramu.
Vyras baiminosi, kad vieną dieną kažkas pasirodys kieme ir tiesiog išveš jo „Audi“, nors jau sumokėjo daugiau nei pusę sumos – 5 tūkst. eurų.
Vyras svarstė, ar reikėtų ieškoti advokato, tačiau kai apie tai užsiminė vienam iš BRC vadovų, sulaukė perspėjimo, kad nuo to bus tik blogiau.
Prisigalvojo pats klientas
V. Prūsevičius įkūrė savo įmonę KRC autocentras, kuri užsiima automobilių prekyba ir nuoma.
Jis pasakojo, kad kai dar dirbo BRC, šios kompanijos lizingas veikė paprastai – mėnesinę įmoką sumokėjusiam klientui išrašomas orderis, ir viskas.
Anot pašnekovo, žmonės galėjo pasirinkti mokėti pavedimu arba grynaisiais.
V. Prūsevičius iš pradžių sakė, kad tiksliai nežinojo, apie kurį atvejį kalbama.
Vis dėlto jam greitai grįžo atmintis ir jis pareiškė, kad tai greičiausiai bus tas pats žmogus, kuris pamiršdavo, jog nesumokėjo, o tvirtindavo priešingai.
„Buhalterija būdavo tvarkoma tiksliai – orderiai išrašomi kiekvienai sumai, todėl klaidos neįmanomos“, – komentavo buvęs BRC darbuotojas.
V. Prūsevičiaus teigimu, klientas iš pradžių neva pats sutiko, kad buvo skolingas. Vėliau jis pats išėjo iš BRC, todėl nežino, ar skola tikrai buvo sumokėta.
Vykdė gautą užduotį
E. Perliba paaiškino, kad kompanijos „Turto rizikos valdymas“ veiklos sritis – dingusio lizingo turto paieškos ir bendravimas su nemokiais klientais.
Jis sakė, kad su Sauliaus K. šeimai skambino tris kartus. Anot pašnekovo, vyras melavo ir žurnalistams suteikė neteisingą informaciją.
Pirmą kartą E. Perliba skambino kretingiškio žmonai. Šis suteikė reikiamą informaciją ir davė vyro telefono numerį.
„Klientui buvo nutraukta lizingo sutartis dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Pagal bendradarbiavimo sutartį su BRC jie man davė užsakymą surasti klientą ir jų turtą“, – dėstė jis.
E. Perliba taip ir padarė – informavo vyrą apie tai, kad lizingo sutartis buvo nutraukta. Taip pat paprašė, kad šis atvažiuotų su automobiliu, idant būtų galima jį apžiūrėti.
„Buvome sutarę, kad jis atvyks ketvirtadienį, bet į BRC jis atvažiavo diena anksčiau, sumokėjo, jei neklystu, 500 eurų ir tuo viskas pasibaigė“, – kalbėjo jis.
Informavo BRC apie tai, kad atvykęs klientas sumokėjo minėtą sumą. Anot E. Perlibos, paaiškėjo, kad dar buvo skolos likutis, todėl teko Sauliui K. skambinti dar kartą.
„Pasakiau, kad yra 300 eurų skolos likutį, kurį jis turi sumokėti.
Tačiau tada klientas ėmė labai nemandagiai su manimi bendrauti – perėjo prie kreipinio „tu“, nors mūsų nesiejo jokie santykiai. Mūsų pokalbis tuo ir baigėsi“, – komentavo E. Perliba.
Bandys susitarti taikiai
BRC lizingo paslaugų direktorė Vilma Gavėnaitė patvirtino, kad standartiškai mokėjimai priimami pavedimu arba mokėjimo kortele.
Vis dėlto klientui pageidaujant galima atsiskaityti grynaisiais pinigais kasoje.
Jos teigimu, Sauliaus K. atveju 2018 metais buvo susidariusios ir permokos, ir įsiskolinimai. Praėjusių metų gruodžio 31 dieną kliento skola siekė 272,4 euro.
V. Gavėnaitė patikslino, kad šiuo metu klientas už automobilį skolingas 309,17 euro.
Anot pašnekovės, ši skola susideda iš 256,03 euro mokėjimo už 2019 liepos mėnesį ir 53,14 euro delspinigių už visą sutarties laiką.
„Pradelsus vieną mokėjimą sutartis nėra nutraukiama, o automobilis nėra susigrąžinamas“, – patikino ji.
V. Gavėnaitė pabrėžė, kad kompanija visada lanksčiai derina sutarties sąlygas pagal klientų pageidavimus ir galimybes mokėti.
„Šiuo atveju taip pat tikimės viską išsiaiškinti ir susitarti taikiai“, – reziumavo ji.
