Dešimt geriausių miesto autobusų ir troleibusų vairuotojų turi ką pasakyti apie vairuotojų ir keleivių kultūrą, gatvių būklę.
Jie supranta, kad keleiviai piktinasi, kai labai staigiai stabdoma transporto priemonė, tačiau vairuotojai tai daro ne iš blogos valios. Tačiau ir keleiviai galėtų būti atsargesni, nes įnikę į telefonus jie užmiršta net laikytis už turėklų.
Vis dėlto miesto transporto vairuotojai labiausiai peikė ne automobilių vairuotojus, staiga užkertančius kelią sunkiasvoriam autobusui ar troleibusui, neatsargius keleivius, o iškiliąsias perėjas, vadinamuosius gulinčius policininkus, kurių gatvėse atsiranda vis daugiau.
Per juos važiuojantys triašiai autobusai braukia dugnais, krinta troleibusų ūsai.
Reikia žvelgti ir į viršų
Dominykas Malinauskas pirmas pradėjo troleibusų vairuotojų varžybas ir jose užėmė pirmąją vietą.
Kaip ir kolegos, jis pabrėžė, kad troleibusą vairuoti sunkiau negu kitą transporto priemonę, nes reikia žvelgti į du kelius – viršuje, kur išsiraizgęs kontaktinis tinklas, ir apačioje, kur yra gatvė.
Per varžybas teko taisyklingai įvažiuoti į stotelę, o kartu toje vietoje tykojo kontaktinio tinklo iešmas, tad vairuotojams dėmesį sutelkus tik į kelią daliai troleibusų dėl to krito vadinamieji ūsai.
Tai teko patirti ir D.Malinauskui. Tiesa, tokių sunkumų įprastiniuose troleibusų maršrutuose nepasitaiko, tačiau įvažiavimą į stoteles sunkina draudžiamose vietose sustoję automobiliai.
Juos aplenkę troleibusai negali sustoti prie pat stotelės krašto, dėl to vairuotojai sulaukia keleivių priekaištų.
Vairavimas labai skiriasi
Tik dvejus metus troleibusą vairuojantis D.Malinauskas prisipažino, kad dirbti tokį darbą jį paskatino domėjimasis šia transporto priemone.
Vairuotojas pastebėjo, kad nors senieji troleibusai „Škoda“ yra tos pačios markės, jie net 17 kartų buvo modifikuoti.
Tad sostinės gatvėmis riedančių panašios išvaizdos 1983–1999 metais pagamintų troleibusų vairavimas skiriasi.
„Prie kiekvieno troleibuso reikia priprasti, nes skiriasi stabdymo efektyvumas, įsibėgėjimas, važiavimas per iešmus. Yra labai daug subtilybių“, – aiškino D.Malinauskas. Patys vairuotojai vienus troleibusus vadina kietesniais, kitus – minkštesniais.
D.Malinauskui senieji troleibusai „Škoda“ atrodo patikimesni negu naujesni „Solaris“: „Su senuoju troleibusu dirbi visą mėnesį ir jis nė karto nesugenda.“
Visos silpnybės pažįstamos
Anot D.Malinausko, besipiktinantys keleiviai nesupranta, kokiu greičiu troleibusai turi judėti per iešmus, kreivus linijų laikiklius, pyksta, kad vairuotojas dažnai stabdo šią transporto priemonę.
Darbą sunkina ir vietos iešmuose, kur nėra elektros srovės. Jas reikia įveikti įsibėgėjus. Jei sustosi – troleibusą teks stumti. Tam kartais reikia prašyti ir keleivių pagalbos.
O įstrigus transporto grūstyje arba staiga sustojus priekyje važiavusiam automobiliui įsibėgėti kartais nepavyksta, dėl to keleiviams atrodo, kad vairuotojas yra žioplas.
Vairuotojai pastebėjo, kad duobėtų, banguoto asfalto gatvių nemažėja, nors ir kaip savivaldybė giriasi remontais. Dėl to troleibusai įsisiūbuoja, nukrinta ūsai.
Bet didžiausias troleibuso peilis – iškiliosios pėsčiųjų perėjos. Jas įveikdamas troleibusas pristabdo, pašoksta, paskui leidžiasi, dėl to taip pat krinta ūsai.
„Kuo daugiau „gulinčių policininkų“, duobių, tuo nesklandžiau mes vežame keleivius“, – pripažino D.Malinauskas.
Yra nuobodesnių maršrutų
Anksčiau D.Malinauskas keleivius vežė 19-uoju maršrutu. Jo žodžiais, šiuo maršrutu važiuoji tiesiai, ir tiek. Dabar jis tapo neseniai pakeisto 14-ojo maršruto vairuotoju.
Šio maršruto vairuotojui prireikia ir daugiau meistriškumo. Daugiau iešmų, yra atkarpų, kur reikia pagalvoti, kaip geriau jas įveikti.
„Vairuotojas, kuris ateina į darbą nenorėdamas jo dirbti, pavargsta. Vairuotojas, kuriam darbas yra įdomus, kuris nebijo iššūkių, net važiuodamas sunkiausiu maršrutu nepavargsta“, – samprotavo D.Malinauskas.
Vienu neįdomiausių maršrutų vairuotojai laiko 21-ąjį, nes jis yra labai trumpas. Troleibusai jį įveikia maždaug per 25 minutes, todėl pirmyn ir atgal tuo pačiu keliu per pamainą tenka važiuoti dešimtis kartų. Tai pabosta.
Nors 6-asis maršrutas yra ilgas, jis laikomas sunkiu dėl to, kad bet kuriuo metu daug keleivių, į Kalvarijų turgavietę važiuojančių pagyvenusių žmonių. Tenka laukti, kol jie įlipa, išlipa, prasideda vėlavimas, o iš paskos suvažiuoja kiti troleibusai.
Pavėžėtojai – nedrausmingi
Praėjusiais metais profesinio meistriškumo varžybose antrąją vietą užėmęs Gintaras Kivaras kaip tik keleivius veža 6-uoju maršrutu piko metu, per didžiausias grūstis rytais ir vakarais.
G.Kivarui taip pat mielesni senieji troleibusai „Škoda“: „Juos vairuojant daugiau priklauso nuo vairuotojo. O naujieji troleibusai pradėjus važiuoti, kol elektronika įsijungia, atrodo nerangūs.“
Trejus metus troleibusą vairuojantis G.Kivaras sako pastebėjęs, kad gatvėse padaugėjo vairuotojų, kuriuos jis vadina pusiau lunatikais. Tai – pavėžėtojai arba į telefonus vis žvilgčiojantys vairuotojai.
Prieš kelias dienas jis stebėjo, kaip vienas toks pavėžėtojas, kuris prie sankryžos dėmesį buvo sutelkęs į planšetinį kompiuterį, pralėkė ją degant raudonam šviesoforo signalui.
Kaip tik tuo metu sankryžą buvo pasiruošęs kirsti būrys pėsčiųjų, laimė, niekas nepalindo po ratais.
„Pavėžėtojas gali sustoti bet kur: ant pėsčiųjų perėjos, stotelėje. Jų vairavimo stilius – kaip Laukiniuose Vakaruose“, – piktinosi troleibuso vairuotojas.
G.Kivaro nuomone, telefonai yra ne tik vairuotojų, bet ir keleivių bėda. Į juos įnikę keleiviai neskuba įlipti, išlipti, salone nesilaiko už turėklų, nors yra vietos, stovi prie durų trukdydami kitiems įlipti.
Nardo iš vienos juostos į kitą
Tačiau ir automobilių vairuotojai pažeria priekaištų troleibusų vairuotojams.
Piko metu jie važiuoja antrąja eismo juosta, o prieš stotelę mėgina į ją įsukti ir taip dar labiau didina grūstis.
G.Kivaras tikino, kad taip nedažnai pasitaiko: „Taip darome iš bėdos, kai smarkiai vėluojame. Iš mūsų reikalaujama, kad laikytumės tvarkaraščio. Jeigu neatsiliekame, taip tikrai neišsidirbinėjame.“
Pyksta vairuotojai ant troleibusų ir dėl to, kad jie lėtai važiuoja: „Taip yra, nes kontaktinis tinklas Vilniuje tikrai pavargęs.
Tad važiuodami žiedu esame priversti judėti 15 kilometrų per valandą greičiu. Mums patiems tada atrodo, kad laikas sustojo.
Jeigu tinklas būtų atnaujintas, troleibusai važiuotų greičiau. Bet tai – didelės investicijos.“
Draugiški vienas kitam
Jūratė Vasiliauskaitė troleibusą vairuoja jau dešimtmetį, o profesinio meistriškumo varžybose dalyvauja šeštą kartą.
Jai patinka renginio aplinka: „Visi savi, daug azarto. Apskritai troleibusų vairuotojai labai draugiški. Jei gatvėje kuriam ištinka bėda, kitas nepravažiuos pro šalį nepaklausęs, ar reikia pagalbos. Bet dažniausiai net neklausia – sustoja, padeda.“
J.Vasiliauskaitei patinka vairuoti, o dirbdama tokį darbą ji jaučiasi naudinga žmonėms.
Vairuotoja pastebėjo, kad nors įpusėjo vasara, transporto spūstys gatvėse nė kiek nesumažėjo.
„Tai didžiausia bėda. Iš mūsų reikalauja, kad neatsiliktume nuo tvarkaraščio, bet paskubėti dėl transporto eilių neišeina“, – aiškino J.Vasiliauskaitė.
1254
Tiek vairuotojų vairuoja miesto autobusus ir troleibusus.
Užduotims atlikti turėjo 12 minučių
Aštuonioliktą kartą liepos 5-ąją surengtose profesinio meistriškumo varžybose savo jėgas išbandė po dešimt troleibusų ir autobusų vairuotojų.
Dalyviai varžėsi šoninio ir atbulinio parkavimo, figūrinio vairavimo bei žiedinio važiavimo rungtyse. Susikaupimo ir dėmesio reikalaujančioms užduotims atlikti jie turėjo 12 minučių.
Po daugiau nei penkias valandas trukusių varžybų paaiškėjo nugalėtojai.
Pirmąją vietą iškovojo Dominykas Malinauskas. Antroji vieta teko Vitalijui Miadelecui, prie troleibuso vairo sėdinčiam dar tik pusę metų, o trečioji vieta – Andrejui Žukovui, kuris troleibusą vairuoja trejus metus.
Geriausiai autobusų kategorijoje pasirodė ir pirmąją vietą iškovojo Sergejus Kirilovas, kuris autobusą vairuoja jau šešerius metus.
Antrąją vietą užėmė Arūnas Verbickas, vairuojantis aštuntus metus, o trečioji vieta atiteko Viktorui Vorvului, kuris prie autobuso vairo sėdo prieš pusantrų metų.
