Taip pat bus rekomenduojama savivaldybėms plačiau taikyti 30 km/val. greičio ribojimo zonas. Ministerija tam netgi žada skirti papildomą finansavimą.
Susisiekimo ministerijos kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis patvirtino, kad siekiama įvesti baudas ir už greičio viršijimą iki 10 km/val.
Anot pašnekovo, Lietuva yra vienintelė tokia šalis Vakarų Europoje, kurioje iki šiol už nedidelį greičio viršijimą netaikomos finansinės sankcijos.
Pratins vairuoti kitaip
V. Pumputis pastebėjo, kad įspėjimai, kuriuos kol kas dalija policijos pareigūnai, taip pat turi poveikį. Už kitą pažeidimą jau nebegali būti skiriama minimali bauda.
Vis dėlto ministerijos atstovas pažymėjo, kad lietuvių tai neveikė – jie visiškai nekreipė dėmesio į mažesnį nei 10 km/val. greičio viršijimą.
Tai patvirtina ir atlikti tyrimai – iki 10 km/val. greitį viršija beveik pusė vairuotojų.
„Norisi, kad vairuotojai taptų dėmesingesni greičio apribojimams ir pratintųsi važiuoti taip, kaip nurodo kelio ženklai“, – komentavo jis.
Lietuvoje pagal nutylėjimą tarp vairuotojų greičio viršijimas iki 10 km/val. netgi nelaikomas rimtu pažeidimu. V. Pumputis sakė, kad tai turi pasikeisti.
„Ypač tai pastebima miestuose. Norime keisti vairuotojų įpročius ir aišku, į gerąją pusę“, – komentavo jis.
Bauda ir papildomas mokestis
Pašnekovas paaiškino, kad būtų baudžiami visi vairuotojai, viršiję greitį nuo 1 iki 10 km/val.
Kaip ir iki šiol, matavimo prietaisų paklaidos bus skaičiuojamos jų naudai.
Konkretus baudos dydis dar nėra numatytas.
Ji turėtų būti mažesnė, nei viršijus greitį iki 20 km/val., t. y. nesiekti 12 eurų. Vis dėlto tai gali dar pasikeisti, nes įvedus naujas baudas teks spręsti ir papildomų jų administravimo išlaidų klausimą.
Jis dar bus nagrinėjamas išsamiau, tačiau gali nutikti ir taip, kad pagal kitų šalių pavyzdį vairuotojams papildomai teks mokėti administravimo mokestį.
Nedidelio greičio viršijimo atveju jis bus didesnis už pačią baudą ir gali siekti iki 40 eurų.
„Daug kur galioja tokia tvarka, kad taikomos sankcijos ir pridedamas administravimo mokestis“, – komentavo V. Pumputis.
Pašnekovo teigimu, savo žodį šiuo klausimu dar turės tarti policija.
Susisiekimo ministerija taip pat tikisi, kad pradės veikti automatinis duomenų perdavimas į administracinių nusižengimų registrą. Tai leistų nuimti dalį administravimo naštos nuo policijos pareigūnų.
30 km/val. zonų plėtimas
Norima plėsti ir 30 km/val. greičio ribojimo zonas.
Išskiriamos trys prioritetinių teritorijų grupės: ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos, ligoninės; miegamieji rajonai ir privačių namų kvartalai; paskutinė – senamiesčiai ir vietos, kuriose gausu pėsčiųjų bei dviratininkų.
V. Pumpučio teigimu, tai daroma siekiant suderinti visų eismo dalyvių interesus.
„Turbūt niekas nenori, kad miegamuosiuose rajonuose arba ten, kur daug pėsčiųjų bei dviratininkų, vairuotojai važinėtų greitai.
Tai suprantami dalykai, tačiau Lietuvoje jie dar nėra plačiai taikomi“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, itin to pasigendama mažesniuose miestuose. Tikimasi, kad įvardijus aiškias priemones ši situacija ims keistis.
