Norvegijoje gyvenančiai šeimai „Opel Insignia“ automobilį išnuomojusios kompanijos „Driver.LT“ atstovai tikino, kad moteris neva pagarsėjusi kaip nesąžininga klientė ir jiems buvo žinoma.
Jos pasakojimą jie vertina kaip šmeižtą, o teisybės toliau ieškos teisme.
Pagal VTAT nutarimą, tai, kad automobilį klientas paliko ne sutartoje vietoje, ir serviso sudaryta remonto sąmata neįrodo, kad Algimantas Ilgūnas kaltas dėl apgadinimų.
Nusižiūrėjo moterį su vaikais
V. Ilgūnė pažymėjo, kad sutartis su nuomos kompanija buvo sudaryta vyro A. Ilgūno vardu, tačiau nagrinėjant ginčą sutuoktinio įgaliojimu atstovavo ji.
Moteris pasakojo, kad viskas įvyko dar 2018 metų pavasarį. Iš Norvegijos trumpam į gimtinę grįžusi šeima gegužės 15 dieną Vilniaus oro uoste išsinuomojo automobilį.
Kadangi bagažas vėlavo, vyras liko jo atsiimti, o V. Ilgūnė su dviem vaikais nuėjo apžiūrėti automobilio.
Ji spėjo, kad nuomos kompanijos turbūt tuo naudojasi, – įvertina, kad moteris su lagaminais ir vaikais viską daro skubėdama ir gali ko nors nepastebėti.
Anot V. Ilgūnės, taip pat paaiškėjo, kad atsiskaityti reikės grynaisiais. Automobilyje trūko vaikiškų saugos kėdučių, todėl susitarė, kad susitiks vakare prie „Big“ prekybos centro.
Moteris sakė, kad kompanijos atstovas atvežė kėdutes, paėmė pinigus už automobilio nuomą, bet jokio kvito nedavė.
Pirmasis įspėjimas – skydelyje
Praėjus dviem dienoms „Insignia“ prietaisų skydelyje kompiuteris pradėjo rodyti klaidą.
V. Ilgūnė pareikalavo, kad automobilis būtų pakeistas, – nuomojosi techniškai tvarkingą, tokiu ir norėjo važinėti.
Kartu moteris paprašė pateikti sąskaitą faktūrą ar pinigų priėmimo–perdavimo kvitą.
Sulaukė skambučio iš kompanijos atstovo, tačiau bendravimo manieros nuteikė nemaloniai.
„Tai kokią ten klaidą rodo? Ką ji reiškia?“ – Gariūnų turgavietės prekeivio tonu klausė jis.
Atsakiau, kad nežinau, o tai geriau suprantama jam – automobilis juk jo kompanijos“, – prisiminė V. Ilgūnė.
Vadybininkas pareiškė, kad duos jai notaro patvirtintą raštą, kad gali važinėti degant klaidos pranešimui, ir už tai jai negrės jokia atsakomybė.
Skrydžio rytą – problemos
Grąžinant automobilį šeimai kilo nenumatytų problemų.
Skrydis į Norvegiją buvo labai ankstyvas – 6 val. Apie 4 val. susipakavę daiktus norėjo vykti į oro uostą, tačiau negalėjo išvažiuoti iš nuomoto buto kiemo.
„Užtvaras atsidarydavo tik šeimininkei mobiliuoju telefonu paskambinus nurodytu telefono numeriu.
Atvažiuodami ar išvažiuodami mes visuomet turėdavome jai pranešti, ji paskambindavo, ir užtvaras atsidarydavo“, – dėstė moteris.
V. Ilgūnė pasakojo, kad tą rytą sutrikus mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugų teikimui šeimininkė negalėjo paskambinti, ir užtvaras neatsidarė.
Kadangi šeimai reikėjo skubėti, buto savininkė jiems iškvietė taksi ir nuramino, kad pasirūpins automobilio perdavimu nuomos kompanijai.
Mašiną palikę kieme, o raktus įmetę į pašto dėžutę oro uoste jie išskrido.
Anot moters, buto savininkė ryte paskambino nuomos kompanijai, kurios atstovai patikino, kad jokių problemų dėl to nebus.
Netgi nereikės mokėti papildomų 15 eurų, kurie numatyti pagal sutartį, jei automobilis grąžinamas ne iš anksto sutartoje vietoje.
Šeimininkė vėliau elektroniniu paštu taip pat informavo, kad turi pokalbio su nuomos kompanijos atstovu įrašu. Jis įrodo, kad „Drive.LT“ neturėjo jokių pretenzijų.
Vis dėlto po to, kai apie tokio įrašo egzistavimą moteris pranešė kompanijos atstovei, buto Vilniuje savininkės tonas pasikeitė.
Į V. Ilgūnės prašymą atsiųsti garso failą ji atsakė, kad nieko panašaus neturėjo.
Išgalvotas policijos tyrimas
Praėjus savaitei jau Norvegijoje emigrantų šeima gavo sąskaitą už neva sugadintą „Opel Insignia“ galinį buferį.
V. Ilgūnė iš karto pradėjo dėl to nerimauti, nes atsiimdama automobilį skubėjo ir jo nenufotografavo.
Savo ruožtu „Drive.LT“ atsiuntė nuotraukas, kuriose užfiksuoti padaryti pažeidimai.
Ilgūnai atsisakė mokėti už pažeidimus, kurių buvo įsitikinę, kad nepadarė.
Anot moters, kompanija jau pasitelkusi juristą surašė klientui pretenziją, kurioje buvo rašoma, neva jie pabėgo iš įvykio vietos.
„Jie rašė, kad vyksta tyrimas, kuriame jie bendradarbiauja su policija, ir netrukus mums bus pateikti kaltinimai dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos“, – pasakojo V. Ilgūnė.
Ji pripažino, kad tokie grasinimai ją paveikė. Onkologine liga persirgusiai moteriai stresas itin žalingas, ji prisimena tai, ką patyrė, kol gydėsi.
Ilgūnai toliau neigė jiems mestus kaltinimus ir prašė nuotraukų, kuriose būtų aiškiai užfiksuota jų data.
Vėliau jau rinkdama informaciją VTAT moteris kreipėsi į policiją ir sužinojo, kad pareigūnai jokio tyrimo dėl pabėgimo iš įvykio vietos neatliko.
Pastebėjo svarbią detalę
Kompanija papildomų nuotraukų nepateikė, tačiau jau birželio viduryje šeima iš skolų išieškojimo kompanijos gavo jau 18 eurų didesnę sąskaitą. Iš viso buvo reikalaujama sumokėti 168 eurus.
Šį kartą nusprendė toliau nesiginčyti ir sumokėti, kiek prašomi. V. Ilgūnė sakė neturėjusi lietuviškoje sąskaitoje pinigų, todėl paprašė, kad šią sumą sumokėtų Lietuvoje gyvenanti draugė.
Anot moters, mokėjimo paskirtyje aiškiai buvo įrašyta, kad mokama už A. Ilgūno apgadintą buferį. Apmokėjimo išrašą perdavė skolų išieškojimo kompanijai su prašymu nutraukti bylą.
Susisiekusi su šia įmone po savaites išgirdo netikėtą naujieną – byla nenutraukta, nes kreditorius nepatvirtino, kad skola sumokėta.
Teisindamasi tuo, kad vis dar nesuderintas skolos likutis, išieškojimo kompanija ir po dviejų savaičių bylos dar nebuvo nutraukusi.
V. Ilgūnė tuomet susisiekė su VTAT ir pasiteiravo, ar tokiu atveju nėra pažeidžiamos jos vyro teisės.
Per visą tą laiką, nors ir sumokėjęs, jis buvo įvardijamas kaip skolininkas, o tai ženkliai apribojo jo finansinių veiksmų laisvę. Sulaukė patvirtinimo, kad tam tikrai yra pretekstas.
Tuomet moteris iš naujo ėmė peržiūrinėti nuomos kompanijos siųstas nuotraukas ir pastebėjo, kad vienoje jų ant automobilio atsispindi Vilniaus oro uosto fasadas.
„O automobilį juk palikome Subačiaus g. 6, o jie mums dar aiškino, kad būtent ten ir buvo darytos nuotraukos atsiimant automobilį“, – lemtingu atradimu pasidalijo ji.
V. Ilgūnė svarstė, kad nuotraukos galėjo būti padarytos bet kada.
Pasitarnavo skolų išmušėjai
Surinkusi visus faktus moteris informaciją nusiuntė VTAT. Taip pat kreipėsi į policiją ir iš pareigūnų sulaukė atsakymo, kad joks tyrimas dėl jos vyro avarijos nebuvo atliekamas.
„Vadinasi, jie tik bandė bus paveikti psichologiškai – ir tai pavyko“, – pripažino emigrantė.
VTAT kreipėsi į nuomos kompaniją, o pastarosios atstovai, anot moters, aiškino, kad A. Ilgūnas, naudodamasis tuo, jog gali grąąžinti neplautą automobilį, specialiai ilgai važinėjo žvyrkeliais.
Taip jis neva bandė paslėpti įbrėžimus.
„Drive.LT“ taip pat pateikė sąmatą dėl buferio remonto. VTAT paaiškino, kad to sąskaitos ar komercinio pasiūlymo pateikimas neįrodo, jog būtent A. Ilgūnas apgadino automobilį.
Liepos 2 dieną, praėjus beveik metams nuo kreipimosi datos, Ilgūnai pagaliau sulaukė Vartotojų teisių tarnybos sprendimo.
Jame nurodyta, kad nuomos kompanija turi sugrąžinti klientams 150 eurų, kurie buvo sumokėti pagal sąskaitą už buferio pažeidimus.
Taip pat grąžinti 18 eurų, kuriuos šeima sumokėjo skolų išieškojimo įmonei.
V. Ilgūnė, prisimindama visą istoriją, svarstė, kad nuomos kompanija turbūt nepažiūrėjo, kokias nuotraukas jiems atsiuntė.
„Jeigu skolų išieškojimo kompanija nebūtų vilkinusi vyro bylos, aš nebūčiau peržiūrėjusi tų nuotraukų ir nebūčiau kreipusis dėl vartotojo teisių pažeidimo“, – įvykių seką dėstė ji.
Anot moters, nuomos kompanija iš anksto pagrasino, kad jeigu ji kreipsis į žiniasklaidą, jai grės atsakomybė už konfidencialios informacijos viešinimą.
V. Ilgūnė pastebėjo, kad jiems apskaičiuota žala nebuvo didelė, tačiau spėjo, kad į VTAT kreipiasi toli gražu ne visi klientai, todėl panašią schemą pritaikius šiek tiek plačiau galima surinkti nemenką sumą.
Klientę vadino problemine
„Drive.LT“ vadybininkas Modestas Grėbliūnas paaiškino, kad visi kompanijos darbuotojai yra labai užimti, todėl VTAT negavo visos reikiamos informacijos.
Anot jo, tai turėjo įtakos ir tam, kad išvados buvo ne jų naudai.
„Kiek žinau, jie prašė papildomos informacijos, mūsų vadovas jos nenusiuntė, todėl taip ir išėjo“, – komentavo jis.
Anot pašnekovo, dabar jie kreipsis į teismą, o ten jau pateiks visus būtinus įrodymus. M.Grėbliūnas neabejojo, kad šį kartą išvados jau bus visai kitokios.
Suma, kurią reikia grąžinti Ilgūnams, nedidelė, tačiau kompanija bylinėsis ne dėl to. Nenori, kad klientai prarastų pasitikėjimą įmone.
„Dirbame jau septynerius metus, ir tai pirmas toks atvejis istorijoje. Ši klientė pasižymėjusi ir kitose įmonėse, mes taip pat ją žinome iš anksčiau – ji yra probleminė“, – kalbėjo jis.
Vadybininkas sakė, kad turi nuotraukas, kurias siuntė V. Ilgūnei. Taip pat įrodymas yra prie nuomos sutarties pridedamas pažeidimų žymėjimo lapas, kurį klientas pasirašė.
M. Grėbliūno teigimu, ne sutartoje vietoje grąžintas automobilis buvo labai purvinas, todėl pažeidimai buvo užfiksuoti tik jį nuplovus ir jau kitur – prie Vilniaus oro uosto.
„Automobilis buvo fotografuojamas prieš atiduodant jį kitiems klientams.
Automobiliai dažniausiai fotografuojami prieš nuomos pradžią, o jai pasibaigus išsiunčiamos nuotraukos, jeigu yra pažeidimų. Tuomet jie mato, kas nutiko“, – kalbėjo jis.
Vadybininko teigimu, visuomet akcentuojama, kad prieš grąžinant automobilis būtų nuplautas, – tik taip galima aiškiai matyti pažeidimus.
Galbūt norėjo kreiptis į policiją
Jis tikino, kad klientei nusiuntus nuotraukas jos buvo retušuotos ir persiųstos jiems patiems kaip įrodymas, jog jie automobilį pasiėmė su pažeidimais.
„Konkretūs dokumentai, kuriuos jiems siuntėme, buvo atšviesti, iš naujo atspausdinti ir perdaryti“, – sakė pašnekovas.
Pretenzijos dėl užsidegusios elektroninės stabilumo kontrolės (ESP) lemputės, anot vadybininko, buvo nepagrįstos.
Kompanijos atstovas aiškino, kad tai galėjo nutikti ant stabdžių ABS daviklio patekus dulkėms, todėl jis nesuveikė.
„Ta lemputė degė tik tam tikrą laiką, vėliau ji užgeso, ir viskas“, – kalbėjo vadybininkas.
M. Grėbliūnas negalėjo paaiškinti, kodėl „Drive.LT“ bendraujant su kliente buvo minima ir policija.
Jis svarstė, kad galbūt kompanijos vadovas ketino kreiptis į pareigūnus, tačiau to taip ir nepadarė.
„Kadangi sulaukė pinigų pervedimo, į policiją nesikreipė.
Moteris, kuri atstovavo savo vyrui, tuo pavedimu pripažino savo kaltę, todėl tolesnių veiksmų imtis nereikėjo“, – komentavo jis ir pridūrė, kad yra tik vadybininkas ir pasakoja tik tai, ką žino.
Pinigų patys nenuskaičiuoja
Pašnekovas didžiavosi, kad kompanija turi 10 tūkst. lojalių klientų. Anot jo, visiems akcentuoja tą patį – uždirba iš automobilių nuomos, o ne iš pažeidimų fiksavimo.
„Garsiose tarptautinėse nuomos kompanijose įprastai taikoma tvarka, kad klientai turi pateikti kreditinę kortelę, kurioje dviem savaitėms įšaldomi pinigai.
Jeigu neturi pretenzijų – jų nenuskaičiuoja“, – aiškino M. Grėbliūnas.
Jis pabrėžė, kad „Drive.LT“ klientai nepalieka jokio užstato – jie tik pasirašo sutartį, pagal kurią numatyta atsakomybė iki tam tikros sumos, vadinamoji besąlyginė išskaita.
A. Ilgūno nuomotam automobiliui ji siekė 500 eurų.
Anot kompanijos atstovo, tokia tvarka taikoma visiems klientams, kurie užsiregistruodami tinklapyje pateikia visus savo duomenis.
Skaičiuoja mažesnę žalą
Vadybininkas sakė, kad užfiksavus žalą iš servisų prašoma, kad remonto sąmata būtų kuo mažesnė. Kompanija esą siekia, kad tokie įvykiai klientams būtų kuo mažiau skausmingi.
„Iš tiesų už remontą galima išrašyti ir 500 eurų sąskaitą visai išskaitos sumai, bet kai pažeidimai maži, mes to nedarome“, – patikino pašnekovas.
Ilgūnų šeimos nuomotam automobiliui, anot M. Grėbliūno, buvo pažeista tik viena detalė. Jo teigimu, detalės perdažymo kaina 2018 metais prasidėjo nuo 120 eurų.
Sąmatoje dar buvo apskaičiuotas buferio nuėmimas ir uždėjimas, todėl išėjo tokia suma.
„Dabar ji jau būtų didesnė, bet tuomet už tokį remontą tai buvo normali suma“, – kalbėjo vadybininkas.
M. Grėbliūnas sakė, kad V. Ilgūnė anksčiau nuomojosi iš jų automobilį.
„Aš tik norėčiau jos paklausti, kodėl ji vėl nusprendė kreiptis į mus, jei pirmą kartą nuomojantis automobilį kažkas nepatiko?
Mes juk neverčiame klientų to daryti – jie patys rezervuoja, siunčia užklausas“, – retoriškai klausė jis.