„Likusios Gilužio gatvės dalies neturime galimybės suprojektuoti, nes gatvės juostoje yra sklypų, kurie savivaldybei nepriklauso“, – tokio nedžiuginančio valdininkų atsakymo sulaukė Pilaitės gyventojai, kuriems jau įgriso ryti dulkes dardant šunkeliu.
Dabar jau aišku, kad, norint nutiesti Gilužio gatvę Pilaitėje, visus tuos savivaldybei nepriklausančius sklypus teks išpirkti. Aišku ir tai, kad dabar nė vienas sklypo savininkas neprisipažins, kad įsigydamas žemę žinojo apie toje vietoje būsiančią gatvę.
Tačiau Vakarinio aplinkkelio atvejis liudija, kad net patvirtinus teritorijos detalųjį planą žemė buvo parceliuojama toliau.
Procedūros dar nepradėjo
Į savivaldybę prieš porą savaičių kreipęsi vilniečiai minėjo, kad Vilniaus miesto bendrajame plane jau seniai buvo numatyta tarp Smalinės gatvės ir Pilaitės prospekto esantį šunkelį paversti B2 kategorijos Gilužio gatve.
Aplink šunkelį kyla namai, tad vilniečiams parūpo, kada gi savivaldybė pasirūpins Gilužio gatve.
Ir Susisiekimo komunikacijų skyriaus atsakymas buvo kaip šaltas dušas: gatvės teks ilgai palaukti, nes sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra net nepradėta.
Savivaldybė dar mėgino teisintis, kad 270 ir 90 metrų Gilužio gatvės atkarpas pasižadėję įrengti nekilnojamojo turto plėtotojai, bet tai – lašas jūroje.
Apie servitutą nežinojo?
Vienas sklypas, kurio prireiks Gilužio gatvei tiesti, priklauso bendrovei „Adiantum“. Jos savininkas Evaldas Šimkus valdo dar bent 12 įmonių.
Galima sakyti, jog „Adiantum“ jau praėjusiais metais paruošė sklypą tam, kad savivaldybė jį išpirktų. E.Šimkus neslėpė, kad 44 arų žemės ūkio paskirties sklypas buvo padalintas į tris dalis.
Dvi jų, šalia būsimo kelio, tapo komercinės paskirties žeme, o 19 arų buvo paskirta susisiekimui – būsimai gatvei.
„Manęs niekas neklausė, kai per mano sklypą nutiesė žvyrkelį. Tada ir sužinojau, kad čia bus gatvė. Iš pradžių išdalija žemes, o paskui tiesia kelius“, – kalbėjo E.Šimkus. Jis tikino, kad žemę pirko iš vietos gyventojų ir plane joks kelio servitutas nebuvo pažymėtas, o netrukus pridūrė, kad, kaip ir kiti sklypų savininkai, tikisi, jog savivaldybė deramai atlygins už išperkamą žemę.
Kiek E.Šimkus tikisi gauti už išperkamą žemę? „Gal kokius tris milijonus – pasidalinsime perpus“, – juokavo jis.
Veiksmų neketina vertinti
Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė aiškino negalinti vertinti žemės savininkų veiksmų: „Perkant žemę yra visos galimybės sužinoti, ką galima daryti sklype ar sklypuose.“
Paklausta, ar Gilužio gatvės istorijoje neįžvelgia korupcijos apraiškų, Specialiųjų tyrimų tarnybos Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Endružytė informavo, kad ši įstaiga neteikia nuomonės dėl konkrečių galimai neteisėtų procesų.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba vertina visą turimą ir gaunamą informaciją baudžiamosios teisės aspektu“, – tikino R.Endružytė.
O R.Rudukienė pareiškė, kad šiuo metu savivaldybei išvis nėra poreikio tiesti Gilužio gatvę, nes teritorija esą nėra pakankamai išplėtota ir nėra transporto srauto.
Ji pripažino, kad Gilužio gatvė ir jos trasa yra suplanuota bendrajame plane, tačiau šią gatvę dalimis esą projektuoja ir per artimiausius dvejus metus įrengs privatūs investuotojai, kurie čia stato gyvenamųjų namų kvartalą bei prekybos centrą ir jiems būtinas privažiavimas prie objektų.
Tik R.Rudukienė neužsiminė, kad tai bus neilga Gilužio gatvės atkarpa. Gilužio gatvė turėtų susijungti su Taurupės gatve ir Vakariniu aplinkkeliu.
Vis dėlto ji žadėjo, kad parengus teritorijos planavimo dokumentus savivaldybė inicijuos žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams.
Sklypus grąžino ir toliau
Kiek savivaldybei ateityje teks išleisti nusavinamų sklypų kompensacijoms? R.Rudukienė aiškino, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, savininkui ar kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.
Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.
Savivaldybė jau įprato mokėti milijonus tiesdama gatves. Tai liudija Vakarinio aplinkkelio istorija.
Tiesiant Vakarinį aplinkkelį savivaldybei visuomenės poreikiams teko paimti 21 hektarą žemės net iš 32 savininkų.
Kai 2005 metais buvo patvirtintas Vakarinio aplinkkelio teritorijos detalusis planas, šio tarptautiniu mastu svarbaus kelio teritorijoje tebebuvo atkuriamos žemės nuosavybės teisės.
Savivaldybės tarybai patvirtinus Vakarinio aplinkkelio detalųjį planą ir tiksliai nustačius būsimo kelio teritoriją, joje savininkams buvo sugrąžinta dar 16 žemės sklypų, žemės grąžinimo procesas buvo tęsiamas.
Niekas nemėgino aiškintis
Savininkams už paimamą žemę teko atseikėti 8,5 mln. eurų. Niekas net nemėgino ieškoti, kas ir kodėl nusprendė jau suplanuoto Vakarinio aplinkkelio teritorijoje atkurti žemės nuosavybės teises.
Be to, net 29,58 hektaro teks iš 97 savininkų išpirkti tiesiant Pietinį aplinkkelį.
Jis drieksis sostinės prieigose, sujungs Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–Minsko magistrales.
Pietinio aplinkkelio pirmojo etapo tiesimo darbai pradėti 2011 metais. Jo metu buvo rekonstruota Kirtimų gatvė nuo magistralinio kelio Vilnius–Kaunas iki Pagirių gatvės.
Gilužio gatvė dar ilgai nebus asfaltuojama – ji kerta privačius sklypus
Pasipelnyti nepavyko tik vienam asmeniui
Tiesiant Vakarinį aplinkkelį vienam asmeniui, kuriam priklausiusi žemė buvo paimta visuomenės poreikiams, pasipelnyti nepavyko. Tačiau tokie atvejai itin reti.
Aukščiausiasis teismas neseniai galutinai nusprendė, kad T.V. priteistinos kompensacijos už 2014 metais paimtus tris žemės sklypus Vakariniam aplinkkeliui tiesti atitiko tuometę rinkos vertę ir jos leido jam įsigyti lygiavertį sklypą.
Šioje byloje teismai buvo nustatę paimtų žemės sklypų kompensacijos dydžius: 175 tūkst., 96,5 tūkst. ir 146 tūkst. eurų. Šie dydžiai atitiko paimtų sklypų rinkos vertę Nacionalinei žemės tarnybai priimant sprendimus dėl sklypų paėmimo.
„Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė kompensacijos dydį, atitinkantį paimtų sklypų rinkos vertę institucijos sprendimų paimti sklypus priėmimo dienomis.
Atsakovui priklauso tik toks atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, kuris yra nustatytas teismo sprendimu, o atlyginimą viršijančią išmokėtos kompensacijos dalį atsakovas privalo savivaldybei grąžinti, nes į ją neturi jokių teisių“, – rašoma Aukščiausiojo teismo nutartyje.
Vilniaus apygardos teismas 2017 metų lapkritį tenkino savivaldybės ieškinį ir priteisė savivaldybei apie 116 tūkst. eurų permokų, kurios susidarė sumokėjus kompensacijas remiantis ankstesniu įvertinimu.
Aukščiausiojo teismo vertinimu, be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.
