Visgi prieš dešimt metų vaikino automobilizmo karštligė prasidėjo visai ne nuo „premium“ segmento modelių, o nuo paprasto „Honda Civic“.
Vėliau buvo dar pora „Honda“ modelių ir pirmasis „Lexus GS“.
Vokiškais nepasitiki
Pastarasis A. Kuldošui taip patiko, kad galvodamas, kokį kitą automobilį pirkti, benzingalvis dviračio neišradinėjo – vėl įsigijo „Lexus“. Įdomi detalė: vokiško automobilio jis niekada neturėjo, tik vokiškus ratlankius.
„Manau, kad tai tėvo įtaka. Kai man buvo maždaug 10 metų, jis turėjo automobilių remonto dirbtuves ir atsarginių detalių parduotuvę.
Viskas buvo skirta tik japoniškiems automobiliams. Taip visą savo vaikystę ir praleidau su japoniškais automobiliais.
Dabar galbūt ir nėra taip, kad neatsirastų nė vieno vokiško modelio, kurio norėčiau. Kai kurių norėčiau, bet tiesiog vokiškais automobiliais nepasitikiu“, – juokiasi A. Kuldošas.
Tiesa, tokios kalbos nereiškia, kad vaikinas neturėjo techninių rūpesčių su japoniškais automobiliais.
Kalbėdamas apie gedimus jis prisipažįsta, kad buvo visko, bet dažniausiai bėdų kildavo su automobilių važiuoklėmis, mat visos iki vienos turėtos mašinos buvo žemintos.
Paklaustas, kodėl sustojo ties „Lexus“, A. Kuldošas gūžčioja pečiais. Pasak jo, nuolat modifikuojant automobilius, kas kartą norisi kažko vis geriau, o kalbant apie japoniškus automobilius, geriau nei „Lexus“ nėra nieko.
„Man patinka, kad jų nėra daug gatvėse, kad per daug nieko su jais nedaroma, nes bijoma, pavyzdžiui, detalių kainų“, – kalbėjo vaikinas.
Aišku, ne visi gandai yra laužti iš piršto.
Pavyzdžiui, prireikus įdomesnių apdailos detalių, modifikacijoms reikalingų priedų, kažką naudingo rasti Europoje sunku: tenka žvalgytis JAV arba Japonijoje. Nors pasitaiko ir malonių išimčių.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje radau visą originalų priekinio buferio pažeminimą, pagamintą TRD kompanijos.
Kainavo visiškai nedaug, nes žmogus net nežinojo, ką parduoda, tiesiog parsivežė automobilį iš Didžiosios Britanijos“, – prisimena „Lexus“ savininkas.
Norėjo kitokio nei visų
Visgi A. Kuldošo kelionė į „stance“ vadinamą automobilių stilistiką prasidėjo ne nuo mašinų, o nuo dviračių.
Paauglystėje, pasakojo jis, turėjo MTB dviratį, kuris buvo visiškai kitoks nei dauguma tuomet matytų gatvėje: stipriai modifikuotas, nepraktiškas, kietas ir t.t.
Tuomet, sako vaikinas, ir kilo mintis, kad kai turės automobilį, jis taip pat turės būti kitoks nei visi.
Kai nusipirko pirmąjį automobilį, idėjų sėmėsi interneto platybėse, mat tuomet, juokiasi jis, „Instagram“ dar nebuvo.
Taip, modelis po modelio, vaikinas modifikavo visus turėtus automobilius.
Daugiausiai nervų, prisipažįsta jis, kainavo „Honda Legend“ modifikavimas, o daugiausiai pinigų teko išleisti dabar turimam „Lexus GS“.
Kodėl įspūdingo japoniško automobilio savininkui teko kaip reikiant paišlaidauti, bus galima pamatyti automobilių kultūros festivalyje „Chill'n'Grill“, vyksiančiame rugpjūčio 2–4 dienomis Dauguose, Alytaus rajone.
Vaikinas įveikė festivalio atrankos kartelę ir iš jo organizatorių, renkančių kone 200 modifikuoti automobilių parodą, išgirdo tvirtą „taip“.
Pakoregavo stilių
Modifikuodamas šį automobilį, A. Kuldošas žengė neįprastu keliu.
Jei pirmasis jo „Lexus“ buvo žemas, turėjo blizgančius milžiniškus ratlankius, visą reikalingą atributiką, skirtą vadinamojo VIP stiliaus automobiliams, antrajame „Lexus“ išlaikyta ir VIP stilistika, tačiau atsirado ir nemažai sportinio stiliaus elementų.
„Sau pasakiau, kad jeigu kitas „Lexus“ turės 4,3 litro V8 formos motorą, tai tikrai nedarysiu jo tokio, kokį turėjau pirmąjį, nes šitas automobilis greitesnis ir su juo galima smagiau važiuoti, – aiškina vaikinas ir priduria, kad paskata tapo ir staiga išpopuliarėjusi VIP stilistika. – Atsirado daug tokiu mašinų, tik kitokių spalvų.“
Įsigijęs tokį modelį, kokio norėjo, A. Kuldošas nusprendė, kad sumontuos jam sportiškesnio stiliaus ratlankius ir platesnes padangas.
Prie bendro vaizdo prisidėjo kitokio stiliaus išmetimo sistemos vamzdžiai, specialiai automobiliui pagamintas galinis aptakas. Išskirtinė A. Kuldošo „Lexus“ detalė – priekinis buferis, sulipdytas iš dviejų skirtingų kartų modelių.
„Viršus paliktas nuo trečios kartos GS modelio, bet jis perpjautas per pusę ir apatinė dalis yra nuo ketvirtos kartos „GS F-Sport“, mat įprastas buferis neturi tokių aštrių linijų.
Buferis vienetinis, na, bent jau Europoje antro tokio tikrai nerasite“, – pasakoja vaikinas.
Tokie užmojai lėmė, kad teko ieškoti, kas kokybiškai galėtų sulipdyti į vieną gabalą abu buferius taip, kad neliktų nė žymės, jog tai skirtingos detalės.
Be to, teko pasigaminti ir specialiai šiam automobiliui skirtą dugno apsaugą, ir posparnius.
„Jeigu daryti, tai daryti gerai: kad nesitaškytų purvas, būtų švaru, viskas veiktų. Ir viskas veikia, net parkingo davikliai“, – kalba automobilininkas.
Pavadino pipiro vardu
Bičiuliai ir pats A. Kuldošas „Lexus“ vadina „Habanero“ vardu – kaip ir aitrusis pipiras. Renginiuose ant automobilio atsiranda netgi numerio lentelė su tokiu pavadinimu.
Paklaustas, kodėl automobilį praminė taip, A. Kuldošas prisipažįsta, kad įkvėpė raudonos spalvos plėvelė, kuria išklijuotas automobilio kėbulas – „Chili Red“.
Sumanęs pakeisti automobilio spalvą plėvele, vaikinas tą taip pat padarė pats.
Prisipažįsta, kad daugelis netikėjo jo jėgomis, mat plėvelės klijavimas tikrai sudėtingas užsiėmimas, tačiau viskas pavyko puikiai, o pagalbos prireikė tik klijuojant stogą ir kapotą – dvi didžiausias dalis.
Pasakodamas, kas toliau – A. Kuldošas tik gūžčioja pečiais.
Anot jo, ką veikti su turimu automobiliu dar yra, tačiau ir skelbimų portalus vis atsiverčia, ieškodamas kokio nors įdomaus modelio.
„Norisi kažko tikrai reto ir išskirtinio, tokio automobilio, su kuriuo jau tikrai važiuotumei tik geru oru ir tik į renginius, o ne kasdien“, – būsimų projektų paslapčių neatskleidžia jis.
