Pasirodo, valdininkai šaligatvį supainiojo su gatvės akmeniniu grindiniu.
Pagaliau – pergalė: savivaldybė nurodė Miesto ūkio ir transporto departamentui dar šiemet suremontuoti Geležinkelio gatvės šaligatvį nuo Seinų iki Drujos gatvių.
Vietos gyventojams teko nemažai pavargti, kol pasiekė šią pergalę. Valdininkai taip ir neprisipažino apsižioplinę ir šaligatvį supainioję su gatvės grindiniu.
Jie aklai tikėjo dokumentais, kuriuose parašyta, kad Geležinkelio gatvės danga nuo Švitrigailos gatvės iki stoties yra asfalto, o nuo stoties iki Aušros Vartų gatvės – trinkelių. Valdininkai ilgai nesuprato, kad rašoma apie gatvės, o ne šaligatvių dangą.
Panašu, kad kurpdami atsakymus gyventojams jie į Geležinkelio gatvę taip ir nebuvo užsukę.
Įamžina griūvančią sieną
Geležinkelio gatvėje gyvenančiai Audronei kasdien tenka matyti turistus, iš autobusų ir geležinkelio stočių traukiančius į Senamiestį, ieškančius vietų nakvynei.
Prieš kelias dienas vienas atvykėlis fotografavo suklypusį šaligatvį ir apgriuvusią tvorą, o vilnietės rusiškai paklausė, ar tai jau yra miesto centras. Išgirdęs patvirtinimą vyras nusistebėjo: „Kažkaip nepanašu.“ Nepatikėjęs jis Audronės paklausė, kaip nueiti į „tikrąjį centrą“.
Tvora, į kurią nukrypsta turistų fotoaparatų objektyvai, pradėjo griūti metų pradžioje. Kaip ir apie šaligatvį, vilniečiai jau anksčiau savivaldybei buvo pranešę apie pavojų.
Kai ant žemės pabiro plytgaliai, pavojinga vieta buvo aptverta įspėjamąja juosta. Valdininkai tikino, kad pastato administratorius įspėtas, jam nurodyta, kokius darbus būtina kuo skubiau atlikti.
Lazdynai tvarkomi geriau
Naujininkuose gyvenanti Ivona Januškevič kasdien Geležinkelio gatve skuba į darbą.
„Šaligatvis žiemą dažnai būdavo nevalytas. Valdžia skelbia, kad stoties rajonas atgimsta, bet aš to atgimimo nematau“, – stebėjosi moteris.
Ją piktina ir tai, kad savivaldybė skelbiasi, kiek kilometrų šaligatvių atnaujins, bet vis pamiršta Geležinkelio gatvę: „Dažnai tenka lankytis pas sūnų Lazdynuose. Rajonas toliau nuo miesto centro, bet tvarkomas geriau nei čia.“
Rašė apie didelius darbus
„Informuojame, kad Vilniaus senamiestyje yra gerokai per 100 gatvių, kurių didelė dalis yra grįstos senovinėmis trinkelėmis. Tokių gatvių remontas reikalauja ypač didelių finansinių ir laiko resursų“, – ne vieną panašų atsakymą iš savivaldybės yra gavę besiskundžiantieji Geležinkelio gatvės šaligatvio būkle.
Įrodyti, kad Geležinkelio gatvės šaligatvis grįstas ne senovinėmis, o sovietinėmis betoninėmis trinkelėmis, niekaip nepavykdavo.
Savivaldybė vis tvirtindavo, kad Vilniaus senamiestis yra kultūros paveldo teritorijoje, todėl keičiant kelių dangą būtina rengti techninius projektus, o tam reikia nemažai laiko.
Valdininkai atkreipdavo dėmesį, kad rekonstruojant Senamiesčio gatves reikia įvertinti ir praėjusio šimtmečio pradžioje įrengtų inžinerinių tinklų būklę, priimti sprendimus dėl jų renovacijos.
Mat jeigu įvyktų inžinerinių tinklų avarija, tektų ardyti naujai sutvarkytą dangą.
„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra galimybių per keletą metų sutvarkyti visas Senamiesčio gatves atnaujinant dangą. Apgailestaujame, tačiau Geležinkelio gatvės rekonstrukcijos darbai šiais metais nenumatyti, išskyrus atkarpą nuo geležinkelio stoties pastato link Dariaus ir Girėno gatvės, kur suprojektuoti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, taip pat asfalto dangos atnaujinimas“, – taip dar praėjusiais metais atsirašinėjo savivaldybė.
Supainiojo su Naujamiesčiu
Ne sykį į savivaldybę besikreipusiems vilniečiams šypseną kėlė ir valdininkų bandymai pasigirti.
Atsisakydami remontuoti Geležinkelio gatvės šaligatvį jie primindavo, kad Senamiestis vis dėlto atsinaujina: per keletą metų atnaujinta Lukiškių aikštė, nors ši aikštė iš tiesų yra Naujamiestyje. Kaip ir A.Goštauto gatvė, kurios danga esą sėkmingai atnaujinta.
Valdžiai nė motais buvo ir vilniečių priminimai, kad Geležinkelio gatvėje, prie restorano „McDonald’s“, šaligatvis prieš keletą metų vis dėlto buvo atnaujintas.
