Norint išvengti brangaus remonto, reikia teisingai įvertinti turimos technikos galimybes ir savo įgūdžius.
Draudikai pažymi, kad nereikėtų bet kokia kaina bandyti pasiekti kelionės tikslą, nes aukštas vandens lygis gali atsieiti nemažas remonto išlaidas ar visiškai išvesti automobilį iš rikiuotės.
Nuostoliai dėl apsemtų automobilių transporto priemonių savininkams pagal kasko atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa netikėtai ir žalos išvengti nėra įmanoma.
Tačiau draudimo apsauga negalioja tais atvejais, kai automobiliu neapgalvotai bandoma įveikti didžiulius vandens telkinius.
Pravažumą lemia 3 faktoriai
Visureigių vairavimo instruktorius Audriaus Sutkaus patarė, kaip elgtis po lietaus miesto gatvėse susidariusių laikinų potvynių metu.
Bekelės eksperto teigimu, automobilio pravažumas vandeniu priklauso nuo trijų dalykų: vandens sankaupos gylio, automobilio svorio (kuo jis sunkesnis, tuo giliau gali važiuoti) ir variklio oro paėmimo angos padėties.
Įsigijusiems visureigį, būtina pasidomėti apie automobilio galimybes.
Kiekvienas visureigių gamintojas nurodo vandens lygį, kurį gali įveikti jų gaminamas modelis.
Riba gali būti labai įvairi: 40, 50, 70 ar – kiti atveju – netgi 90 centimetrų vandens sankaupos gylis.
Be to, būtina žinoti, kurioje automobilio vietoje įmontuoti valdymo blokai ir kompiuteriai.
Dažniausiai visureigių gamintojai šiuos aksesuarus pakelia aukščiau, kad jie nebūtų užpilti vandeniu.
Mat, sušlapus laidams ir dingus kontaktui, jėgainė gali užgesti tiesiog viduryje balos.
Labai svarbu išsiaiškinti, kur yra įmontuota variklio oro paėmimo anga. Dažniausiai ji montuojama automobilio sparne.
Važiuojant per gilią balą, reiktų stebėti vandens lygį ir neviršyti šios ribos.
Keliautojai bekele variklio oro paėmimo angai įmontuoja specialų vamzdį-kaminą, pro kurį ir imamas oras.
Negalima stovėti vietoje
Užpylus variklio oro paėmimo angą vandeniu, automobilis gauna hidrosmūgį.
Finalas – jį teks taisyti.
Lengvojo automobilio agregatas gali gauti hidrosmūgį vos aptaškius oro paėmimo angą, nes ši anga yra montuojama priekyje, netoli radiatoriaus ir neturi apsaugos nuo vandens.
„Jei važiuodami per balą matote, kad ji gilėja ir nusprendžiate sustoti, turite žinoti, kad stovėti vandenyje nepatariama.
Geriausia būtų įjungti atbulinę eigą, išvažiuoti iš vandens ir ieškoti kito kelio.
Stovint vandens sankaupoje, vanduo veržiasi į priekinę, galinę ašis, reduktorius, o jeigu nespaudi pakankamai akceleratoriaus pedalo, per dujų išmetimo vamzdį variklis gali įtraukti vandens“, – teigia keliautojas bekele.
Kam jau yra tekę važiuoti per vandenį, greičiausiai pastebėjo, kad vanduo sukuria pasipriešinimą, stumia automobilį atgal, ypač – jei jis yra sraunus.
Jei visureigio vairuotojas yra patyręs ir važiavęs per brastas, moka pasirinkti padėtį, kaip į sraunų vandenį įvažiuoti ir kaip iš jo išvažiuoti, kad automobilio nenuneštų srovė.
„Automobilis yra tarsi sunkus, metalinis oro balionas.
Kol ratai dar siekia dugną, transporto priemonė važiuoja, o kai gylis didesnis, sandarus automobilis pradeda plaukti“, – sako A. Sutkus.
Gilias vietas – prašokti
Važiuojant per vandenį, ekspertas pataria pasirinkti mechaninį valdymą, naudoti pirmą pavarą ir laikyti didesnes variklio apsukas.
Lengvuoju automobiliu važiuoti į gilų vandenį ekspertas nepataria net jei jis turi keturis varančiuosius ratus.
Nebent automobilio kelyje pasitaikytų nedidelės 5-6 metrų skersmens vandens balos.
Jas A. Sutkus pataria pervažiuoti vienu ypu, nesustojant, tada dažniausiai nieko nenutinka.
