Dvyniai 30 metų Arūnas ir Aurimas Valiuliai bei 34 metų Marius Čibiras Utenoje jaučiasi nesaugūs. Ypač – sėdę prie automobilio vairo.
Vos vyrai išvažiuoja į miestą, juos sustabdo kelių patruliai: tikrina ne tik vairuotojų, bet ir keleivių dokumentus, daiktadėžę, bagažinę. Kartais toks patikrinimas trunka pusvalandį ir ilgiau. Taip – bent keliskart per dieną.
„Penki ar šeši ekipažai Utenoje budi vien dėl mūsų. Tik pravažiavau, apsisuko, lėkė per raudoną šviesą su švyturėliais ir užblokavo kelią.
Kitą kartą atėjau į valgyklą papietauti, kur valgė pareigūnai.
Vos sėdau į automobilį, jie man kelią užkirto ir pradėjo eilinę kratą“, – skundėsi Aurimas Valiulis.
„Vežioju devynerių metų dukterį. Ji nesupranta, kas vyksta. Tik pajudi, jau stabdo: „Atidaryk duris, atidaryk bagažinę.“ Vaiką veždamas vis dairausi, kad tik nesustabdytų, bet dažniausiai vos prasilenkiu su policijos ekipažu, šis jau vejasi įjungęs švyturėlius“, – pasakojo M.Čibiras.
Baudų jau nesuskaičiuoja
Policijos pareigūnai šiuos vyrus ne tik stabdo patikrinti, bet ir dažnai apdalija baudomis dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Uteniškiai jau nesuskaičiuoja, kiek baudų sumokėjo, nors kartais pažeidimai atrodo iš piršto laužti.
Pavyzdžiui, Arūnas Valiulis kovo mėnesį gavo 10 eurų baudą už tai, kad nepateikė patikrinti automobilio registracijos dokumentų, draudimo ir techninės apžiūros kortelės, nors jau beveik metus šių dokumentų vežiotis su savimi nereikia.
Vyras vairavo bendrovei priklausantį automobilį, todėl jo registracijos dokumentų pareigūnai turėjo teisę reikalauti, bet kitų A.Valiulis neprivalėjo pateikti.
M.Čibiras mokėjo baudą dėl to, kad žiedinėje sankryžoje neparodė posūkio.
„Neparodžiau to posūkio, bet galinio vaizdo veidrodėlyje pamatęs policijos ekipažą susijaudinau – buvau tikras, kad mane stabdys. O kai sustabdo, pasiima dokumentus ir eina į savo automobilį. Sėdi, lauki nežinioje, ką jie veikia. Bijai, kad nepakištų kokių pavojingų įkalčių“, – pasakojo vyras.
Apie pakištus įkalčius patrulių persekiojami uteniškiai susimąstė tuomet, kai patys pareigūnai prakalbo apie narkotikus automobilyje.
„Arūnas paprašė draugo nuvairuoti automobilį į plovyklą. Tą draugą sustabdę patruliai pareiškė: „Jeigu rasime narkotikų, atsakysi tu.“ Kokių narkotikų?!
Kai pareigūnai taip kalba, išties baisu, kad mums nepakištų narkotikų, šovinių ar ginklo“, – teigė Aurimas Valiulis.
Patarti advokatų kelių patrulių persekiojami uteniškiai kaskart sustabdyti apie tai praneša bendruoju pagalbos telefonu 112 ir jungia filmavimo kameras. Tačiau ir šie veiksmai nepadeda.
Bet galbūt Utenos policijos pareigūnai yra teisūs, taip persekiodami naudotų automobilių prekeivius?
Žada pasinaudoti amnestija
Į policijos akiratį broliai Valiuliai, M.Čibiras ir dar trys automobiliais prekiaujantys uteniškiai pakliuvo praėjusių metų pradžioje.
Kurį laiką prekeiviai buvo sekami, o pernai birželio 5 dieną sulaikyti. Jų namuose ir darbo vietoje – Utenos automobilių turguje esančiame kioskelyje – atliktos kratos.
Ankstų rytą kaukėti pareigūnai sulaikė prekeivius, konfiskavo visus rastus pinigus, papuošalus, automobilius, kuriais vyrai prekiavo.
Kaip tąsyk pranešė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, konfiskuota daugiau kaip 20 automobilių, o kai kurių prabangių automobilių (BMW, „Mercedes“, „Audi“) vidutinė rinkos vertė viršijo keliasdešimt tūkstančių eurų.
Sulaikytiems uteniškiams pareikšti įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir dėl neteisėto praturtėjimo.
Tik vienas brolių Valiulių – Aurimas – turėjo individualios veiklos pažymėjimą, leidžiantį prekiauti automobiliais. Visi vyrai neneigia, kad nemokėjo mokesčių ar mokėjo tik dalį jų. Jie sutinka juos sumokėti ir laukia Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadų.
Juolab kad pirmąjį šių metų pusmetį galioja mokestinė amnestija, kai be baudų ir delspinigių galima deklaruoti „pamirštas“ pajamas.
Tad uteniškių advokatai neabejoja, kad, sumokėjus mokesčius, įtarimai subliūkš. Juolab kad prekyba automobiliais nėra neteisėta veikla. Tai – ne kontrabanda, prekyba ginklais ar psichotropinėmis medžiagomis.
Nieko nežino net prokuroras
Tačiau greta įtarimų neteisėtu praturtėjimu ar neteisėtos veiklos Utenos policija pasinaudojo galimybe uteniškiams pritaikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą ir įteikė įspėjimą laikytis teisės aktų, nes broliai Valiuliai ir M.Čibiras galbūt yra sietini su nusikalstamomis grupuotėmis.
Su kokiomis konkrečiai – nežino nė vienas įtariamųjų. Nė vienas jų net nenujaučia, su kokiais asmenimis negali bendrauti ir kokias nusikalstamas veikas Utenos pareigūnai turi galvoje, nes šiuos duomenis turi išskirtinai policija.
Net bylą kontroliuojantis Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Kęstutis Greiciūnas teigia negalintis komentuoti šio įstatymo taikymo, nes „jo skyrimas ir taikymas yra ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos kompetencijos ribose“.
Ne drausmina, o tik nervina
Beveik visi uteniškiai, kuriems pateikti įtarimai dėl neteisėtos veiklos ir neteisėto praturtėjimo, dirbo kiekvienas sau.
Tik broliai Valiuliai padėjo vienas kitam ir dar vienas vaikinas dirbo drauge su jais, bet ne už atlygį.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas ir suteikia galimybę Utenos policijos pareigūnams kasdien po kelis kartus stabdyti ir tikrinti uteniškius, nors specialistai teigia, kad toks policininkų elgesys prasilenkia su sveiku protu.
„Formaliai policija turi teisę taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, tačiau betikslis kontroliavimas praranda prasmę. Atrodo, kad policija piktnaudžiauja savo teisėmis: ne sudrausmina, o tiesiog nervina žmogų, jį provokuoja.
Gal kitą kartą stabdomas jis nesustos? Policija pradės vytis. Galbūt – net šaudyti“, – svarstė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius Aurelijus Gutauskas.
Policininkas – prekeivis?
Įtariamieji ir toliau prekiauja naudotais automobiliais – ir broliai Valiuliai, ir M.Čibiras atidarė įmones, moka mokesčius.
Supirkdami automobilius jie važinėja po visą Lietuvą, tačiau išvykę iš Utenos nė karto nebuvo sustabdyti.
„Jei tokie policijos veiksmai turi kokį nors pagrindą, kodėl Utenos policijos atstovai atsisako viešai pasiaiškinti? Jei esame tokie nusikaltėliai, kodėl mūsų nestabdo kituose miestuose?“ – klausė Valiuliai.
Vyrai įsitikinę, kad taip jiems keršija vienas Utenos policijos vadovų – viršininko pavaduotojas Vaidotas Žilys.
Anot jų, niekam ne paslaptis, kad nemažai Utenos policijos pareigūnų, tarp jų – ir V.Žilys, taip pat prekiauja naudotais automobiliais, nemoka mokesčių ir niekas jų netikrina.
Brolių nuomone, praėjusių metų birželį jie buvo sulaikyti dėl to, kad Utenos policininkai tikėjosi lengvos bylos.
„Mes tikrai nesame didžiausi prekeiviai Utenos automobilių turguje. Tais automobiliais prekiauja ne vienas pareigūnas.
Matyt, jie norėjo medalius užsikabinti ir greitai mus suvalgyti. Gal tikėjosi, kad pasiduosime, viską prisipažinsime, neturėsime pinigų advokatui, nes viską atėmė?“ – svarstė Valiuliai.
Išplatino pranešimą
Negana to, sulaikiusi uteniškius automobilių prekeivius, Utenos policija savavališkai išplatino pranešimą apie šį sulaikymą.
Tuo nusistebėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė pernai birželio 15 dieną raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą informuodama, kad Utenos policijos pranešime spaudai galimai paviešino ikiteisminio tyrimo detales be šį tyrimą kontroliuojančio prokuroro žinios.
„Birželio 22 dieną pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vadovės pateiktą informaciją Generalinė prokuratūra iškėlė drausminę bylą laikinai einančiam pareigas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui. Šią bylą prokuratūra persiuntė Policijos departamento Imuniteto valdybai vykdymui organizuoti.
Policijos departamentas vėliau Generalinę prokuratūrą informavo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl policijos vadovo veiksmų nebus pradedama“, – „Lietuvos rytui“ šį įvykį pakomentavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
V.Žilys – geras policijos generalinio komisaro Lino Pernavo draugas. Vyrai drauge dirbo Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate – 2008–2014 metais L.Pernavas buvo šio komisariato viršininkas. Jam vadovaujant iki tol tyrėju dirbęs V.Žilys buvo paskirtas Viešosios tvarkos skyriaus viršininku.
Atsimuša lyg žirniai į sieną
Nutaręs netylėti Aurimas Valiulis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl galimų nusikalstamų veikų ir piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis.
Pareiškime uteniškis klausė, kodėl yra nepareikšti jokie įtarimai V.Žiliui, kuris jau kelerius metus užsiima automobilių prekyba.
Prie Utenos policijos neva dažnai stovi V.Žilio vairuojami automobiliai raudonais numeriais, kurie yra arba prekybiniai, arba tranzitiniai.
Vyras nurodė ir daugiau detalių, iš kurių galima susidaryti įspūdį, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas prekiauja automobiliais ir nemoka mokesčių.
Tačiau tyrimo dėl Utenos policijos viršininko pavaduotojo veiklos niekas nepradėjo. STT persiuntė šį pareiškimą Policijos departamento Imuniteto valdybai, o ši formaliai atrašė, kad teiginius dėl V.Žilio galbūt vykdomos ūkinės, komercinės veiklos pagal kompetenciją tikrina Panevėžio apskrities mokesčių inspekcija.
Pareiškėjai gavo grąžos
Po šio pareiškimo automobilių prekeiviai gavo smūgį atgal – jiems pritaikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas.
„Pasirašiau dokumentą, kuriame nurodyta, kad įspėjimą gavau 13-ąjį mėnesį. Štai taip dirba Utenos policija“, – ironizavo Aurimas Valiulis.
M.Čibiras ir broliai Valiuliai įsitikinę, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas jiems pritaikytas tik dėl to, kad pareigūnai turėtų priežastį kasdien po kelis kartus juos stabdyti ir kratyti – taip daryti spaudimą.
Anot įtariamųjų, taip stengiamasi juos patraukti iš verslo, nors dabar jie moka mokesčius, o ir skolos Mokesčių inspekcijai nesikrato.
„Štai praėjusį mėnesį labai daug dirbau, tad vien pridėtinės vertės mokesčio sumokėjau 2700 eurų.
Be to, dar darbuotojams atlyginimus turėjau mokėti. Aš niekur iš Lietuvos nebėgu, kabinuosi, kaip galiu. Tačiau, atrodo, mane bando pasmaugti“, – sakė M.Čibiras.
„Važiuoji su klientais, o tave stabdo ir visus krato. Žmonės, žinoma, išsigąsta ir pabėga. Kam tas cirkas? Būtų išsikvietę, pasakę, kad susimokėtume mokesčius, ir būtume sumokėję.
Mes nieko nebeslepiame, atidarėme įmones. Kam viską atimti? Daroma viskas, kad būtume sužlugdyti – atėmė visus automobilius ir visus grynuosius. Net neturėjome iš ko gyventi“, – skundėsi broliai Valiuliai.
Gavo formalų atsakymą
Ir įtariamieji, ir jų gynėjai jaučiasi atsidūrę užburtame rate, nes negali nieko padaryti.
Neseniai Valiulių advokatas Valdas Rakauskas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl Utenos policijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nes šie nemotyvuotai stabdo jo ginamuosius.
Skundas persiųstas policijai, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pateikęs prašymą susipažinti su šio tyrimo medžiaga V.Rakauskas gavo formalų atsakymą, kad tai gali pakenkti policijos veiklai, todėl medžiagos jis negaus.
„Nors turiu įstatymu numatytą teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, jos negaunu. O neturėdamas visos informacijos, net negaliu pateikti išsamaus skundo.
Gavęs tokį raštą iš policijos pateikiau skundą Panevėžio apygardos prokuratūrai. Ji nagrinėti šį skundą vėl persiuntė policijai.
Tada iš naujo pateikiau skundą Panevėžio apygardos ir Generalinei prokuratūrai, nes žaidžiamas futbolas, kai vieni nuo kitų stumdo atsakomybę“, – stebėjosi V.Rakauskas.
Padėtis – be išeities?
Profesorius A.Gutauskas, dirbantis ir Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovu, pripažino, kad policijos persekiojamų uteniškių padėtis – išties beveik be išeities.
Jie turi mažai galimybių apginti savo teises, o policija taip elgtis gali metų metus, netgi nepateikdama įrodymų, kad turi pagrindo juos nuolat persekioti.
– Kaip turėtų veikti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Gutausko.
– Šio įstatymo esmė – kontrolės mechanizmas asmenims, apie kuriuos yra informacijos, kad jie priklauso organizuotam nusikalstamumui.
Tiems asmenims tarsi užmaunamas apynasris, nes jie žino, kad yra kontroliuojami.
– Ar normalu, kad bylą kontroliuojantis prokuroras nežino, kuo remdamasi policija taiko Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą?
– Nenormalu. Jei vyksta ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas, prokuroras turėtų žinoti situaciją ir ją kontroliuoti.
Jei taikomas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, turi būti informacijos, kad įtariamieji tikrai priklauso kokiai nors gaujai ar galimai darys nusikalstamas veikas.
– Prisidengdama slaptumu policija neprivalo atsakyti, kuo remdamasi ji taiko šį įstatymą. Ar yra numatyta, kiek laiko gali būti taikomas šis įstatymas konkrečiam asmeniui?
– Tai ir blogiausia, kad tame įstatyme nėra konkrečių terminų dėl įpareigojimų skyrimo ar įspėjimo ir ta kontrolė gali tęstis bet kiek. Lietuvoje apskritai didelė problema dėl slaptų priemonių taikymo asmenims.
Kai jau nėra būtinybės jas taikyti, tai turi būti nutraukta. Čia – kaip su telefono pokalbių klausymusi.
Kai klausantis nieko nerandama, klausymasis turi būti nedelsiant nutraukiamas. Vis dėlto tokios priemonės taikymas neribojamas ir ar ją taikyti toliau, sprendžia policijos įstaigos vadovas.
Kontrolė pateisinama tuo, kad tam tikri asmenys užsiima pavojinga veika ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.
Visuotinė valstybės bėda, kai teisėsauga turi tam tikras galias tirdama ar užkardydama nusikalstamumą, bet nuolat pamirštama, kad tas galias ji privalo naudoti pagal taisykles.
Taip, kaip reglamentuoja teisės aktai, ir ne tik jie.
Labai svarbūs ir visi baudžiamosios teisės principai: protingumas, adekvatumas, proporcingumas, teisėtumas.
Kai tokios bylos pasiekia Aukščiausiąjį teismą, ne kartą esame pasakę: „Jūs esate teisėsaugos institucijos ir taip elgtis negalite.“
Tose nutartyse, pripažindami, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, mes visada akcentuojame protingumo principą.
Visada klausiame, kodėl to žmogaus atžvilgiu taikėte tokias priemones, jei nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tai daryti.
Mes išteisiname tokius žmones, net jei jie išties padarė nusikalstamą veiką.
– Bet kaip sukontroliuoti policiją ir įsitikinti, kad ji elgiasi teisėtai? Juolab kad persekiojami uteniškiai tvirtina pavėlavę pateikti skundą, nes įspėjimą jiems įteikę pareigūnai nepranešė apie skundo padavimo terminus.
– Įtariamieji gali kreiptis ne tik į policijos įstaigos vadovą, bet ir į to rajono ar miesto vyriausiąjį prokurorą.
Šiokios tokios galimybės aiškintis yra. Bet, turiu pripažinti, naudos iš to maža.
– Vadinasi, tai yra padėtis be išeities?
– Šiuo atveju – taip. Esminis klausimas, ar tie asmenys tikrai kelia kokį nors pavojų? Jei kelia, juos reikia kontroliuoti. Bet jei jie nekelia pavojaus ir juos kontroliuoji, tai jau skverbimasis į žmogaus gyvenimą. O tai yra neleistina.
Policija turi teisę bet kada, bet kiek kartų stabdyti, apžiūrėti automobilį, tikrinti, jeigu tam yra pagrindo. Tik ar tai efektyvus būdas užkardyti nusikalstamumą?
Demonstratyvus stabdymas daugybę kartų niekur neveda. Nuo to nepasikeičia elgesys. Žmogus tik dar labiau provokuojamas.
– Ar normalu, kad pritaikius šį įstatymą įtariamieji stabdomi tik Utenoje, bet kituose Lietuvos miestuose jų nė karto nesustabdė policijos pareigūnai?
– Organizuotas nusikalstamumas neapsiriboja to rajono teritorija. Žinoma, keista, kai asmuo kontroliuojamas tik vienoje zonoje. Tai irgi rodo, kad nėra pagrindo įtarti, kad tie asmenys kelia pavojų.
Policija situacijos nekomentuoja
Utenos vyriausiasis policijos komisariatas šios istorijos nekomentuoja.
Pateikus klausimus bylą kontroliuojančiam Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui K.Greiciūnui, į juos atsakė Viešųjų ryšių skyrius.
Anot prokuratūros atstovų, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad įtariamieji galimai vengė savo vardu registruoti brangius automobilius ir juos registravo draugų ar giminaičių vardu, tačiau jais naudojosi patys.
Tai nustačius šioms transporto priemonėms buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Taikant šį apribojimą transporto priemonėmis galima naudotis, tačiau negalima jų parduoti. Tokiu būdu užtikrinama galimybė atlyginti galimus civilinius ieškinius dėl valstybei padarytos žalos.
Laiku sumokėti mokesčiai mažina riziką
Rasa Virvilienė
VMI Teisės departamento direktorė
„Visi mokesčių mokėtojai, kai jie nėra bankrutavę, bankrutuojantys ar restruktūrizuojami, iki liepos 1 d. gali pasinaudoti vienintele galimybe atsiskleisti ir už 2014–2018 m. laikotarpį deklaruoti anksčiau nedeklaruotas pajamas ir mokesčius sumokėti be delspinigių ir baudų.
Norėdami tai padaryti gyventojai turi pateikti ar patikslinti deklaracijas ir per 20 dienų sumokėti mokesčius arba kreiptis į VMI dėl periodinio mokėjimo grafiko sudarymo.
Atliekamas ikiteisminis tyrimas nepanaikina gyventojų prievolės deklaruoti ir mokėti mokesčius, taip pat ir galimybės dalyvauti savanoriškai atsiskleidžiant.
Pažymėtina, jog vienintelės atsiskleidimo galimybės laikotarpiu tiek mokesčių administratorius, tiek teisėsaugos institucijos atsižvelgs į mokesčių mokėtojų savanoriško atsiskleidimo faktą ir taikys protingumo bei proporcingumo principus, kaip ir numato teisės aktai.
Savanoriškas ir visiškas anksčiau nesumokėtų mokesčių atskleidimas ir sumokėjimas, pasinaudojant šia vienintele galimybe, yra toks veiksmas, kuris minimizuotų baudžiamojo proceso pradėjimo tikimybę juridiniams asmenims ir gyventojams.
Dalyvavimas savanoriškame atsiskleidime (vertinant konkrečias aplinkybes) galėtų būti pripažintas savanorišku vykdytos nusikalstamos veikos atsisakymu („Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką“, BK 23 straipsnis) – tai panaikintų asmens baudžiamąją atsakomybę arba taptų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, asmeniui ar veikai praradus pavojingumą ar ją pripažinus mažareikšme (BK 36 ir 37 straipsniai).
Tai galėtų būti vertinama kaip žalos atlyginimas ir susitaikymas su valstybės institucijos (VMI) atstovu, o tai irgi yra galima atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga (BK 38 straipsnis).“
