Žvelgiant į Kovo 11-osios ir Mokyklos gatves Grigiškėse visai nepanašu, kad liepos 31-ąją vietoj apkasų žvilgės lygus juodas asfaltas, pėstieji džiaugsis naujais šaligatviais, kaip skelbia informaciniai stendai.
Savivaldybė mano, kad Vilniaus pakraštyje esančiose Grigiškėse žmonės kantrūs, tad galima darbus pradėti vėlų rudenį, viską išknisti ir taip palikti žiemai. O atėjus pavasariui niekur neskubėti.
Bet gyventojams kantrybė trūko ir jie ėmė valdininkus atakuoti skundais dėl dulkių, triukšmo, nesaugaus eismo ir daugybės kitų nepatogumų.
Abejonių kelia ir atliekamų darbų mastas. Tarkim, kam reikėjo Mokyklos gatvę prie pat daugiabučių langų paversti apkasais, jeigu užteko ją tiesiog kokybiškai asfaltuoti?
Murzinų langų net nevalo
Iš vandenvežio antradienį darbininkai dviejų gatvių sankryžą laistė vandeniu – mat dulkių nebeapsikentė ir šalia esančių daugiabučių gyventojai, ir Grigiškių gimnazijos pedagogai bei moksleiviai.
Kovo 11-osios gatvėje gyvenanti Larisa Tilingo sakė langų šiemet dar nevaliusi: „Stiklai apnešti storu dulkių sluoksniu. Kas iš to, kad jį nuvalysiu? Kitą dieną jie vėl bus tokie pat.“
Moteriai pikčiausia, kad gatvę prieš jos langus darbininkai remontavo tokiu režimu: vieną dieną dirba, tris – ne.
Ji pastebėjo, kad dažniausiai jie atvažiuodavo, kai lydavo, būdavo prasti orai.
Ne kažką ir nuveiksi. Tiktai dabar, kai karšta ir sausa, puolė strimgalviais dirbti.
Tuo metu kita Kovo 11-osios gatvės gyventoja Danguolė Šadzevičienė pastebėjo, kad dulkes kelia ne tik kelininkų technika, bet ir transportas, kuris remontuojama gatve rieda nenutrūkstamu srautu.
Jo dar padaugėjo, kai kelininkai kažkodėl sugalvojo automobilius į Lentvarį nukreipti Grigiškių gatvėmis tarp gyvenamųjų namų.
„Žinau, kad kai tiesia kelius, šalia jų esantiems namams kelininkai nemokamai plastikinius langus įstato.
Mums nemokamai nebent dulkių gali pasiūlyti“, – liūdnai šypsojosi D.Šadzevičienė.
Piktino ir iškirsti medžiai
„Bute karšta, o langų atidaryti neįmanoma, nes dulkės kaipmat nusėja palangę, baldus. Blogiausia, kad išpjovė medžius, kurių lapai tas dulkes nors šiek tiek sulaikydavo“, – skundėsi L.Tilingo.
Rodydama kieme nupjautų medžių kelmus ji stebėjosi tokiu kompleksiniu gatvių remontu. Paklojo šaligatvius – gerai, bet kam reikėjo išpjauti dar nesenus, kartu su namo statyba sodintus medžius?
Janina Dulko sutiko, kad Kovo 11-osios gatvėje buvo galima atsisakyti senų tuopų.
Tačiau nupjovę senus medžius darbininkai išrautus kelmus sumetė ir paliko prie gatvės.
„Nejaugi naujus medžius sodins vasarą? Geriausias laikas jau praėjo. Įkiš per karščius, nelaistys, ir gatvė liks be medžių“, – širdo moteris.
Šaligatviai – nebūtinai
J.Dulko sakė nelaukianti ir lietaus, nes dar prisimena rudenį ir ankstyvą pavasarį.
„Gatvė tamsi, šaligatvių nėra, visur purvas. Trijose Grigiškių mokyklose besimokantys vaikai pro kelininkų traktorius ir ekskavatorius eina į pamokas, aplink zuja transportas“, – prisiminusi pasakojo J.Dulko.
Ji pati rašiusi savivaldybei priekaištaudama, kad žiemai stabdant darbus ji rangovų neįpareigojusi pakloti bent laikinus šaligatvius.
Atsakymas Grigiškių gyventoją papiktino: „Savivaldybė pakartojo tai, ką aš ir taip žinau, – kad rangovas privalo užtikrinti saugų pėsčiųjų eismą, kad valdininkai įpareigojo sutvarkyti perkastas gatvių vietas. Aš juk matau, kad šaligatvių nėra ir dabar. Išvis kam juos reikėjo rudenį išrausti, jeigu buvo aišku, kad naujų niekas nenuties.“
Nesaldu ir vairuotojams
Grigiškėse nesaldu ir miesto autobusų vairuotojams. Kad pasiektų paskutinę maršruto stotelę, jie priversti demonstruoti vairavimo įgūdžius: iš rekonstruojamos Kovo 11-osios gatvės didžiuliu autobusu sukti į siauras Kunigiškių, Pašto gatveles, laukti prie laikino šviesoforo, nes eismas – tik vienpusis.
Mokyklos gatvės būklė ir anksčiau piktino vairuotojus. Nors ja buvo nukreiptas ne tik miesto autobusų, bet ir tranzitinis transportas, duobių niekas net neketino palyginti nei 2018-ųjų pavasarį, nei rudenį.
Paskui ilgą laiką gatvėje transporto eismas išvis buvo draudžiamas, jį nukreipiant siauromis kitomis gatvėmis.
Žiemos šalčiai buvo netikėti
Nors nurodyta, jog Grigiškėse Kovo 11-osios ir Mokyklos gatvės pradėtos rekonstruoti praėjusį rugsėjį, darbai užvirė prieš Kalėdas, bet juk buvo aišku, kad net ir po šilto rudens ateis žiema.
Išardę šaligatvius kelininkai pėstiesiems nepaliko net takelių. Nuo pat ankstyvo ryto abipus remontuojamo kelio būdavo sustatyta sunkiasvorė technika.
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyriausiasis patarėjas Arūnas Visockas tada aiškino, jog kelininkų darbus sustabdė ne tik užslinkę šalčiai, bet ir tai, kad visos asfalto gamyklos Vilniuje veikia tik iki gruodžio 21-osios.
Pasisukioję kelios dienos po Kalėdų, kelininkai išraustas gatves paliko iki pavasario. Viską išknisę jie tik pradėjo rekonstruoti požemines komunikacijas ir kloti naujus lietaus nuotekų tinklus.
Giria atliekamus darbus
Paklaustas, kodėl daug nepatogumų vietos gyventojams keliantis kompleksiniu pavadintas Grigiškių gatvių remontas trunka beveik metus, A.Visockas aiškino, kad esą bus atlikta daug darbų: perkloti elektros kabeliai, rekonstruoti dujų, vandentiekio, nuotekų, telekomunikacijų tinklai.
A.Visockui pritarė ir savivaldybės įmonės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis. Jis sakė, kad dar pernai rudenį pradėtas kompleksinis Grigiškių gatvių tvarkymas įsibėgėja.
„Grinda“ baigė Vilniaus gatvės atkarpos remontą, kur įrengta paviršinių nuotekų tinklų surinkimo sistema. Jos iki šiol šioje gatvėje iš viso nebuvo, todėl lietaus ar pavasarinio atlydžio metu vanduo tvindydavo žemiau esančius pastatus.
Taip pat bus įrengta ar atnaujinta beveik 900 metrų šaligatvių Kovo 11-osios, Kunigiškių, Šviesos, Lentvario gatvėse.
Trumpoje atkarpoje krapštysis iki rudens
Skubotą darbą velnias neša – tokiu posakiu vadovaujasi kelininkai, rekonstruojantys trumpą – 3,2 km ilgio – betonkelio Vilnius–Utena atkarpą.
Pradėję triūsti kovo mėnesį, jie darbus baigs tik rudenį. Iki to laiko poilsiautojams, į darbą važinėjantiems vietos gyventojams ir visiems kitiems teks taikytis su neišvengiamomis spūstimis aplinkkelyje įveikiant 7 kilometrais ilgesnį atstumą.
Tiesa, kelią Vilnius–Utena rekonstruoti Seimas nutarė dar 2015-aisiais, tačiau darbai prie Vilniaus prasidėjo tik šiemet.
Visą avarinės būklės kelią žadėta sutvarkyti iki 2020-ųjų, bet dabar aiškėja, kad vairuotojai nauja danga galės džiaugtis nebent 2022 metais.