Tokių incidentų ypač dažnai pasitaiko automobilių stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose, degalinėse ar siauruose vietinės reikšmės keliukuose.
Anot eksperto, dėl abipusės kaltės įvykusios avarijos įprastai nepasižymi didelėmis žalomis, tačiau abiem vairuotojams sukelia rūpesčių.
Kiekvienas atvejis – unikalus
R. Bieliausko teigimu, tipiškas scenarijus su dviem avarijos kaltininkais – kai du automobiliai prekybos centro aikštelėje susiduria važiuodami atbulomis.
Draudiko atstovo teigimu, panašių incidentų visoje šalyje užfiksuojama išties neretai, o tokie diskutuotini eismo įvykiai reikalauja nuodugnesnio aplinkybių tyrimo.
„Niekas nėra sudaręs konkretaus sąrašo, kokiomis aplinkybėmis abu vairuotojai gali būti traktuojami kaip kaltininkai.
Daugeliu atvejų iškart įvardyti vieną kaltininką gali būti pernelyg sudėtinga“, – aiškina draudiko atstovas.
R. Bieliauskas pabrėžia, kad įvykus avarijai, kai abu vairuotojai nesutaria dėl incidento aplinkybių, būtina kviesti policijos pareigūnus.
Šie, atvykę į eismo įvykio vietą, padės išsiaiškinti, ar dėl avarijos kaltas kuris vienas, ar abu eismo dalyviai.
„Kiekvienas įvykis yra unikalus. Kartais kaltininkas yra aiškus, o kitąkart surinkti papildomi duomenys ir parodymai atskleidžia, kad avariją nulėmė abiejų vairuotojų elgesys prie vairo.
Tą gali įrodyti tik detalus tyrimas. Štai kodėl būtina nepasiduoti emocijoms ir, nesutariant dėl aplinkybių, į įvykio vietą kviesti policiją“, – pataria R. Bieliauskas.
Kip išvengti tokių avarijų
Kaip teigia draudimo ekspertas, avarijos, kai kalti abu vairuotojai, dažnai įvyksta ne tik važiuojant atbulomis automobilių stovėjimo aikštelėse, bet ir siauruose miško ar užmiesčio keliukuose, degalinėse ar kitose teritorijose, kur eismo nereguliuoja kelio ženklai.
„Pastebime, kad tokie techniniai eismo įvykiai labai dažnai baigiasi nedideliais nuostoliais, pavyzdžiui, nubrauktais dažais, įlenktais bamperiais ar nulaužtais veidrodėliais.
Tiesa, net ir tai kartais sukelia vairuotojų pyktį, avarijos dalyviai emocingai puola aiškintis aplinkybes ir vienas kitą kaltinti“, – teigia R. Bieliauskas.
Kad to išvengtų, draudimo eksperto teigimu, pirmiausia vairuotojai turėtų visada išlaikyti maksimalią koncentraciją prie vairo, taip pat nepažeisti Kelių eismo taisyklių ir įdėmiai stebėti aplinką.
„Skubėjimas prie vairo visuomet didina klaidų tikimybę, kurios ir tampa avarijų priežastimi.
Sumažinkite važiavimo greitį, neskubėkite ir nedarykite impulsyvių veiksmų. Kiekvienas manevras turi būti puikiai apgalvotas ir daromas tik įsitikinus, kad tai daryti saugu.
Juk apie tai rašoma ir eismo taisyklėse, kurias privalu žinoti visiems be išimties“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
Draudimo niuansai
Kaip aiškina draudimo bendrovės atstovas, įvykus avarijai, kai dėl jos fakto kaltais pripažįstami abu vairuotojai, yra tam tikrų draudimo niuansų.
Turint kasko situacija kiek paprastesnė ir naudingesnė apdraustos transporto priemonės savininkui, nes visa žala bus atlyginama pagal pasirašytos draudimo sutarties sąlygas.
Štai civilinės atsakomybės draudimas abipusės kaltės atveju visos žalos nedengs.
„Pagal privalomąjį draudimą, kiekvienos pusės draudimas atlygina kitos pusės žalos dalį pagal kaltės laipsnį.
Tai reiškia, kad jei abu vairuotojai yra vienodai kalti, kiekvieno vairuotojo draudikas kitam asmeniui atlygina lygiai pusę patirtos žalos“, – aiškina R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovės atstovas priduria, kad ne visais atvejais kaltė būna abipusė, net jei taip atrodo patiems avarijos dalyviams.
„Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai gali surinkti papildomų duomenų, įrodančių didesnę vieno iš vairuotojų kaltę.
Tad įvertinus aplinkybes vėliau dar gali paaiškėti, kad kaltininkas yra tik vienas ir jis, jei neturi kasko, išmokos nesulauks“, – sako R. Bieliauskas.
