Naujuose kvartaluose asfaltas baigiasi ties paskutiniuoju namu: toliau – darykite, ką norite

Per pastaruosius keletą metų iškilusiuose gyvenamuosiuose kvartaluose gatvės asfaltuotos. Bet tik iki paskutinio namo.

Toliau – žvyrkeliai ar tiesiog šunkeliai, nes nei Susisiekimo ministerija, nei savivaldybė nepasirūpino gatvių tinklo plėtra.

Vilniečiai kas rytą dėl transporto grūsčių keikia Pilaitės prospektą ar Ukmergės gatvę. O kodėl taip yra? Dėl to, kad aplink besistiebiančiuose gyvenamųjų namų kvartaluose trūksta gatvių jungčių.

Tad naujakurių automobiliai suplaukia į pagrindines miesto transporto arterijas taip sudarydami automobilių trombus.

Kartu su statybos įmonės „Vilniaus rentinys“ įkūrėju Juozu Zykumi „Sostinės“ žurnalistai aplankė neužbaigtas, nenutiestas gatves šiaurinėje miesto dalyje.

Pirmoji stotelė – Sietyno gatvėje, kur laukė didžiausias kuriozas. Mat neseniai išlietas asfaltas nutrūksta ties keturiais metaliniais garažais. Už jų asfaltas vėl tęsiasi.

Dar neseniai toje vietoje, kur driekiasi Sietyno gatvė, buvo didžiulė metalinių garažų bendrija. Nors sunkiai, savivaldybei juos pavyko iškraustyti. O štai keturi paskutiniai, trukdantys gatvei, taip ir liko.

„Tai elitiniai Vilniaus garažai“, – šypsojosi 77 metų J.Zykus.

Juokinga ir graudu buvo žiūrėti, kaip aplenkdamas stebuklingai išlikusius garažus ekskavatorius kasa griovį apšvietimo kabeliams.

Griovys aplenkia ne tik surūdijusius statinius, bet ir uosialapį klevą, kurio niekas nesiryžta nupjauti, nors nevertingas medis taip pat akivaizdžiai trukdo naujai gatvei.

Vairuotojai, įpratę nenutiestą gatvės atkarpą aplenkti šalia esančiu šunkeliu, dabar priversti spausti stabdžius. Šunkelis perkastas, darbininkai net nemano apie tai įspėti. O kam? Juk toje vietoje gatvės brėžiniuose nėra.

Savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės naudojimo patikrinimo, bet atrodo, kad garažai stovės dar ne vieną mėnesį.

Mat Nacionalinė žemės tarnyba dar turėtų kreiptis į žinomus garažų šeimininkus ir įpareigoti juos nukelti statinius, o jiems nesutikus to padaryti už savavališką valstybinės žemės naudojimą gresia iki 1200 eurų bauda.

Tačiau tie garažai, kurių šeimininkai nėra žinomi, gali būti nukelti tik teismo sprendimu.

Tiesa, dar prieš dvejus metus Sietyno gatvėje buvo likę 16 metalinių garažų. Savivaldybei paraginus gyventojus nukelti garažus iš valstybinės žemės, pernai jų teliko keturi, ir tai džiugina valdininkus.

Toliau riedame išgirtąja Taurupės gatve, kuri esą palengvino Pilaitės gyventojų kasdienybę išvaduodama juos iš spūsčių.

Savivaldybė praėjusiais metais išsijuosusi gyrėsi, kaip šį trijų kilometrų vieškelį už 200 tūkst. eurų išasfaltavo vos per dieną.

Šiomis dienomis gatvėje – kelininkų desantas. Jis pjausto per mažiau nei metus smarkiai aptrupėjusius gatvės kraštus, kloja naują asfaltą.

Darbo daug, nes valdžia pernai neišgirdo specialistų pamokymų, kad kloti asfaltą tiesiai ant smėlio nevalia.

Nors anksčiau apie Taurupės gatvės platinimą savivaldybė nieko neminėjo, dabar Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža pradėjo aiškinti, kad Taurupės gatvė esą išasfaltuota tik laikinai, kad ji ateityje bus keturių eismo juostų.

Juk nepripažinsi, kad dabar taisomas brokas, o ateityje atmestinai išasfaltuotą gatvę dar ne kartą teks lopyti.

Nors V.Pauža kalbėjo apie Taurupės gatvės platinimą, kada bus atliekami tokie didingi darbai, nurodyti negalėjo.

Įvažiavus į Gilužio gatvę vaizdas pasikeičia. Nors savivaldybė žadėjo per artimiausius dvejus metus šį kaimo vieškelį asfaltuoti, darbų pradžios nematyti.

„Asfaltavo Taurupės gatvę per mišką, kad stirnoms į akis nedulkėtų, o žmonėmis nepasirūpino“, – atsiduso J.Zykus. Gilužio gatvėje vienas po kito kyla nauji namai, o pravažiuojantys automobiliai kelia dulkių debesis.

Anot J.Zykaus, Lietuva per porą metų užsibrėžusi asfaltuoti per tūkstantį kilometrų žvyrkelių, tačiau Vilniuje pilna tokių kaip Gilužio gatvė, kurią asfaltas užklos nežinia kada.

Viename neseniai šioje gatvėje iškilusiame gyvenamųjų namų kvartale – per 200 butų. Visų gyventojai bus priversti važinėti kaimo vieškelį primenančia gatve.

Toliau kelias prastėja, Gilužio gatvė tampa panaši į bekelę.

„Gatvė visiškai nesuformuota, nors aplink vyksta statybos. O už vandens pralaidos ji visai nutrūksta“, – stebėjosi J.Zykus.

Iš tiesų bendrajame plane magistralinės Gilužio gatvės tęsinys pažymėtas, tačiau jo nėra – aplink plyti laukai.

Kad pasiektų miesto vakarinę pusę, naujakuriai priversti gaišti laiką stovėdami automobilių eilėse Pilaitės prospekte. Kad jame spūstys dar didės, akivaizdu. Laukuose burzgia statybininkų technika, kyla nauji namai.

J.Zykus sutiko, kad statybininkai naujų kvartalų viduje gatves nuties, tačiau kada atsiras jungtys su magistralinėmis gatvėmis – niekas nežino. O turėtų būti atvirkščiai – iš pradžių nutiesiamos gatvės, o paskui statomi namai.

Privažiuojame Pilkalnio gatve iš kitos pusės. Šiek tiek aukščiau Gilužio gatvė turėtų įsilieti į Pilaitės prospektą, tačiau jos nėra. O štai Pilkalnio gatvę naujakuriai užtvėrę kabelių movomis ir mediniais padėklais, kad ja nevažinėtų automobiliai.

J.Zykus spėjo, kad net ir pradėjus tiesti Gilužio gatvės tęsinį bus neišvengiamas naujakurių pasipriešinimas. Jie pasistatė namus, gyveno ramiai, nemanydami, kad pro šalį švilps automobiliai.

Jiems nesvarbu, kad Gilužio gatvė gelbėtų visą Pilaitę ir aplinkinius rajonus, kurių gyventojai rytais dūsta transporto grūstyse. Bent pusė jų galėtų link miesto centro keliauti Gilužio ir Taurupės gatvėmis.

Tas pat laukia ir Pavilnionių gatvėje, kuri, nors jau seniai turėjo, neįsilieja į Ukmergės gatvę. Pasivaikščiojus matyti, kad Pavilnionių gatvei palikta vietos tarp daugiabučių, nutiestos komunikacijos, tereikia išlyginti reljefą ir kloti asfaltą.

Bet galima neabejoti, kad prieš tokią vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės gatvės jungtį protestuotų aplinkiniai gyventojai. Laiku nenutiesus gatvės tikrai kils didelių problemų. O kelyje suaugę beržai dar labiau pagarsintų protestuotojų balsus.

Pavilnionių gatvėje yra ir daugiau kuriozų. Joje iki šiol nėra jungties su Justiniškių gatve, nors ji čia pat, vos už 25 metrų, šalia miesto transporto žiedo.

Jei jungtis būtų, Justiniškių, Pašilaičių gyventojams būtų lengviau Pavilnionių gatve pasiekti vakarinį aplinkkelį, o ateityje – ir Ukmergės gatvę. O kol jungties nėra, kas mėnesį prie Justiniškių transporto žiedo įvyksta bent po kelias avarijas.

Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas tvirtino, kad Gilužio gatvė ir jos trasa yra suplanuota bendrajame plane, tačiau šią gatvę dalimis projektuoja ir per artimiausius dvejus metus įrengs privatūs investuotojai, kurie čia plėtoja nekilnojamojo turto projektus, jiems būtinas privažiavimas prie objektų.

Atnaujinta Gilužio gatvė susijungs su Taurupės gatve ir vakariniu aplinkkeliu.

Paklaustas, kada bus baigta tiesti Pavilnionių gatvė, ją sujungiant su vakariniu aplinkkeliu ir Ukmergės gatve, A.Visockas aiškino, kad šiuo metu rengiamas šios gatvės techninis projektas.

„Pavilnionių gatvės jungtis yra būtina, nes ši gatvė sujungs Justiniškių ir Ukmergės gatves, todėl transporto priemonių srautas judės pagrindinėmis gatvėmis, bus sumažintas eismo srautas Medeinos, Žemynos, Gabijos bei Pašilaičių gatvėmis.

Tiesti daugiau kaip kilometro ilgio, 23 metrų pločio, keturių eismo juostų Pavilnionių gatvę planuojama pradėti 2019–2020 metais. Taip pat šioje gatvėje bus nutiesti patogūs pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtos miesto transporto stotelės, saugios šviesoforais reguliuojamos perėjos bei sankryžos“, – žadėjo valdininkas.

Toliau – Papiškių gatvė prie pat Vilniaus ribos. Gatve ją sunku pavadinti, greičiau – sovietinio kolūkio kelias. Kai juo į laukus važinėjo traktoriai, kelias buvo prižiūrimas. Tai liudija ir abipus kelio užaugę medžiai.

Kadaise jie buvo pasodinti, bet netikėtai kelias sukasi į dešinę palikdamas alėją. Tai naujakuriai prieš keletą metų kelio viduryje supylė žemių krūvą, kad automobiliai nevažinėtų šalia tvoros.

Taip kilpa ir liko – Papiškių gatvė visiškai nesuformuota, nors abipus jos kyla namai, kotedžai.

„Tais laikais net kolūkiečiai sugebėjo nutiesti tiesius kelius. Dabar gatvės – kaip girtuoklio numyžtos“, – palygino J.Zykus.

Jo žodžiais, kol vyksta statybos ir važinėja sunkiasvorė technika, gal tikrai nebūtina visur kloti lygų asfaltą. Bet bent jau tiesiai nuvažiuoti su buldozeriu ir taip nužymėti būsimą gatvę, ją suformuoti – tikrai reikia.

Dabar Vilniuje, nors namai ir pastatyti, dulkančios gatvės – kreivos ir šleivos.

J.Zykus minėjo sostinės ir Vilniaus rajono savivaldybių nesusikalbėjimą. Tai patvirtina ir A.Visocko žodžiai.

Anot jo, dalis Papiškių gatvės patenka ne tik į miesto, bet ir rajono teritoriją. Šiuo metu sostinės savivaldybė neplanuoja įrengti Papiškių gatvės, nes teritorija esą mažai apgyvendinta, minimalus transporto judėjimas.

Varnės gatvė – jungtis tarp Pilaitės ir Zujūnų, bet apie 600 metrų jos keletą metų neasfaltuota. Aplink gyvenantys žmonės ryja dulkes, savavališkai stato greitį ribojančius ženklus, tačiau bėdos taip ir lieka.

Varnės gatvės atkarpa neasfaltuota dėl to, kad į jos ribas įsiterpia privatūs žemės sklypai. Savivaldybė dėl to kratosi atsakomybės – esą tie sklypai buvo suformuoti dar tada, kai teritorija priklausė Vilniaus rajonui.

Ilgą laiką Vilniaus savivaldybė neturėjo lėšų sklypams, trukdžiusiems gatvės remontą, išpirkti. Tačiau jau šiemet pradėtas rengti šios gatvės rekonstrukcijos darbų projektas.

Tokių gatvių, kuriose įsiterpę privatūs žemės sklypai, Pilaitėje ne viena.

Tarandės ir Perkūno gatvių jungties taip pat nėra. Ji padėtų spręsti transporto grūsčių Ukmergės gatvėje problemą. Atsiradus jungčiai Tarandės, Avižienių gyventojai galėtų į sostinę atvykti ne tik Ukmergės gatve, bet ir vakariniu aplinkkeliu.

Savivaldybė tikino, kad šiuo metu rengiamas Tarandės gatvės nuo Ukmergės iki Putiniškių gatvės rekonstravimo projektas.

Buivydiškes ir Justiniškes jungė tarpukario laikais nutiestas kelias tarp tvenkinių. Šalia jo neseniai pastatyta apie 70 kotedžų. Tačiau viadukas virš vakarinio aplinkkelio iki šiol neužbaigtas.

Anksčiau, kol nebuvo vakarinio aplinkkelio, Buivydiškių gyventojai į Justiniškes, kurios vos už kilometro, važiuodavo Sūduvių gatve. Dabar reikia keliauti 3–4 kilometrus apylanka per Gineitiškes, Zujūnus, kad pakliūtum į Justiniškes.

Dar sunkiau šalia Helsinkio gatvės esančio kvartalo gyventojams, jie namus gali pasiekti tik visureigiais.

Vilniečiai juokauja, kad Helsinkio ir Talino gyventojai vieni pas kitus lengviau nukeliauja per jūrą keltu nei Helsinkio ir Talino gatvių gyventojai Vilniuje įveikia aplinkkelį.

Anot A.Visocko, vakarinis aplinkkelis buvo statomas ir tam reikalinga žemė buvo paimta visuomenės poreikiams galiojusio detaliojo plano ribose. Nesant detaliojo plano nebuvo pagrindo inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Gretimos teritorijos detaliojo plano rengimas užtruko esą ne dėl savivaldybės kaltės, o dėl nesutarimų su žemės savininkais.

Dėl šios priežasties gatvių tinklo tiesimas buvo atidėtas vėlesniam etapui, kai bus patvirtintas detalusis planas. Šiuo metu jau pasiektas kompromisas su sklypų savininkais ir detalusis planas patvirtintas.

Jo pagrindu inicijuota dar viena žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – pateiktas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai ją pradėti.

„Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra šiek tiek užtruko, nes Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą ją pradėti priėmė per ilgesnį terminą, nei numatyta teisės aktuose.

Dabar savivaldybė atlieka žemės paėmimo veiksmus, kuriuos planuoja užbaigti iki šių metų ketvirtojo ketvirčio. Sklypai, per kuriuos numatyta viaduko jungtis, iš tiesų yra privatūs, todėl už jų tvarkymą atsakingi savininkai“, – kaltę kitiems vertė A.Visockas.

Įsukus į Medžiakalnio gatvę atrodo, kad tuoj įsuksi į namo kiemą. Bet gatvė vingiuoja toliau tarp naujų kotedžų. Tai – vienintelė jungtis su Gineitiškėmis ir toliau esančiu miestu.

Vietomis gatvė taip išmalta, kad kelias suka kiek aukščiau. Atsiranda nauja gatvė.

Kažkas neapsikentęs gatvę palygino buldozeriu. Anksčiau jos būklė buvo dar prastesnė, ją įveikti buvo galima tik visureigiu.

„Kaimuose šunkeliai būna geresni. Argi galima tai vadinti gatve?“ – klausė J.Zykus.

„Vienoje vietoje trūksta 20, kitoje – 50 metrų gatvės. Ir žmonės metais vargsta važinėdami ratais, didindami transporto grūstis“, – sakė J.Zykus.

Dėl to kylančios dulkės, triukšmas, didėjanti oro tarša ir nuostoliai – dar ne viskas. Vien Pilaitėje kasmet apsigyvena apie tūkstantį naujakurių. Vadinasi, automobilių padaugėja mažiausiai puse tūkstančio.

Nors sparti Pilaitės plėtra buvo suplanuota dar prieš trisdešimt metų, niekas gatvių tiesimu iki šiol nesirūpina, nors namai kyla.

Pasiteiravus, ar Pilaitės naujakuriams savivaldybė siūlys tik programą „50 ir 50“, A.Visockas pripažino, kad dauguma investuotojų, kurie stato kotedžus ar daugiabučius, įrengia gatves patys, bet tik sklypo ribose.

„Siūlytume pasinaudoti programos „50 ir 50“ skiriama parama, kai vilniečiai kartu su savivaldybe per pusę moka už kelių, apšvietimo ar kitus infrastruktūros darbus. Reikia kreiptis į savivaldybės Susisiekimo komunikacijų skyrių“, – kaip išleisti pinigus tiesiant gatves siūlė A.Visockas.

Susisiekimo sistemų planavimo konsultantas

„Didžiausia problema yra ta, kad nėra bendros valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tiesimo bei priežiūros politikos.

Nei Susisiekimo ministerija, nei jai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija nevaldo visos šalies kelių sistemos, nes už vietinės reikšmės kelių tiesimą atsakinga savivaldybė.

Susidaro paradoksali situacija, kai vienoje teritorijoje, kur automobilių vietinės reikšmės keliuose judėjimo intensyvumas daug didesnis, o valstybinės reikšmės keliuose mažesnis, pastaruosius asfaltuoja, o Vilniaus pakraščiuose, kur gyvena daug gyventojų, gatvių ne tik neasfaltuoja, bet ten nėra net žvyrkelių, gyventojai namus pasiekia šunkeliais.

Šiaurinėje teritorijoje gyvena apie 50 tūkst. gyventojų. Susisiekimas tarp vakarinio aplinkkelio, toliau Sūduvių, Gaisų, Ežero, Skardžio, Pievų gatvių ir krašto kelio iš Bukiškio į Sudervę būtinas, bet čia nėra net žvyruoto rajoninio kelio.

Šis kelias būtų jungtis tarp aukštesnės kategorijos valstybinės reikšmės kelių.“