Techninių apžiūrų įmonių asociacijos atstovai negalėjo atsakyti, kodėl nuo 1994 metų neskelbiami nauji konkursai šioms paslaugoms atlikti.
Juos užstojantys Seimo nariai taip pat pareiškė, kad dabartinė sistema – puikiai veikia.
Asociacijos vadovai ir politikai dėl siūlomų permainų užėmė gynybinę poziciją – prašo įrodyti, kuo bloga galiojanti tvarka.
Įsivešėtų korupcija
Buvęs premjeras, Seimo narys Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad būdamas Susisiekimo ministru kalbėjo su „Transekstos“ atstovais.
Iš šalies sulaukė informacijos apie galimas korupcijos apraiškas ir eiles prie centrų, todėl teko imtis priemonių.
„Buvo parinktas priemonių planas, tam numatyti finansai. Nuspręsta įsteigti techninių priežiūrų centrus regionuose, įdiegta informacinių technologijų sistema“,– kalbėjo politikas.
Jis patikino, kad tuomet žinojo, nuo kur pradedama diegti naujoji informacinė sistema.
A. Butkevičius prisimena, kad tuose centruose, kuriuose ji pradėjo veikti greitai susidarė eilės.
Seimo narys sakė, kad išgirdęs apie planus liberalizuoti šią sritį, negalėjo suvokti šios žinios. Anot jo, kitų šalių patirtis parodė, kad paslaugos kaina kiekvienais metais turėtų būti didinama.
A. Butkevičius dabartinės tvarkos nelinkęs vadinti monopoliu. Anot jo, buvo paskaičiuota, kiek centrų reikia ir pasirinkti partneriai.
„Diegiant sistemą reikalingos didelės investicijos.
Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu mes pranešime apie planus liberalizuoti šią sritį – visi mažiausi centrai rajonuose būtų uždaryti, nes jie – nepelningi“, – kalbėjo politikas.
Jis pridūrė, kad po to taip pat išgautų paslaugos kainos, o korupcija – įsivėšėtų.
Neįmanoma kontroliuoti
Parlamentaras Rimantas Sinkevičius pastebėjo, kad techninių apžiūrų liberalizavimo klausimas keliamas su kiekviena ministro kadencija.
Jis pabrėžė, kad užtikrinti transporto priemonių tinkamą būklę – valstybės užduotis.
„Kaip tai bus užtikrinama? Sudaromos sutartys su įmonėmis, kurios teikia paslaugas visose šalies teritorijoje. Taip jos yra prieinamiausios ir pigiausios“, – sakė jis.
R. Sinkevičiaus teigimu, sugriovus sistemą rinkos jau nebus įmanoma kontroliuoti, o ją atstatyti jau nebus įmanoma. Politikas sakė, kad Estai labai gailėjosi tokio sprendimo.
Jo manymu, kainos paslaugų kainos turėtų būti didinamos atsižvelgiant į tai, ar reikalingos papildomos funkcijos.
Pripažino trūkumus
Dabartinis techninių apžiūrų įmonių asociacijos prezidentas Rimantas Didžiokas dirbo Susisiekimo ministru tuo metu, kai buvo priimtas pirmasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.
Vidaus reikalų ministerijos siūlymus jis vadino įstatymo darkymu.
R. Didžiokas pasakojo, kad visa techninių apžiūrų sistema buvo pradėta kurti dar nuo 1993 metų.
Konkurso metu buvo atrinkta 40 įmonių, kurios teritoriniu principu turėto atlikti valstybės priskirtas funkcijas.
R. Didžiokas pripažino, kad trūkumų sistemo buvo, o didžiausiai – automobilių eilės ir korupcijos apraiškos.
Anot jo, per pastaruosius metus šie du klausimai buvo iš esmės išspręsti.
R. Didžioko teigimu, po pertvarkų Latvijoje, kai technines apžiūras atliekančių įmonių skaičius padidėjo iki 200, paslaugos kainos išaugo keturis kartus.
Užkerta kelią korupcijai
Asociacijos prezidentas sakė, kad sukurtas netgi korupcijos prevencijos modulis, kuriame patys kontrolieriai turi užfiksuoti didžiausius transporto priemonių trūkumus nuotraukose.
Vėliau jų šalinimą privalo užtikrinti ir jų kolegos.
„Nuo 2005 metų, kuomet STT atlieka korupcijos indekso tyrimus, mūsų rezultatai nuolatos gerėjo. Geriausi rezultatai buvo 2018 metais“, – komentavo R. Didžiokas.
Jo teigimu, atliktų tyrimų išvados liudija, kad tinkama ir nuolatinė techninės apžiūros įmonių veiklos priežiūra leido itin ženkliai sumažinti kyšininkavimo indeksus. Nuo 2005 iki 2018 metų jie sumažėjo nuo 0,32 iki 0,09.
R. Didžiokas Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms ne kartą užsiminė apie tai, kad didelė dalis eismo įvykių šalyje nutinka dėl prastos transporto priemonių būklės.
Tačiau statistikoje tai esą neatsispindi, o tyrimas neatliekamas.
Įžvelgė potencialą
Autoverslininkų asociacijos vadovas Vitoldas Milius sakė, kad Lietuvoje veikianti techninių apžiūrų sistema – vienas transporto srities geriausių pavyzdžių per visą nepriklausomybės laikotarpį.
„Įmonės puikiai tvarkosi su ta sistema – ne veltui vokiečiai šioje industrijoje yra vieni iš pirmaujančių“, – komentavo jis.
V. Milius sakė, kad griežtai prižiūrimos techninių apžiūrų įmonės, bet ir automobilių pardavėjai. Tuo metu automobilių servisams kontrolė nenumatyta, jie nėra reitinguojami, todėl situacija visai kitokia.
Jis pripažino, kad tikrai yra kompanijų, kurios norėtų atlikti technines apžiūras ir iš dalies tai daro. Visgi, ar tai būtų verta daryti, nuo pradžios iki galio, asociacijos vadovo teigimu, duomenų nėra.
„Kol kas žinome tik tiek, kad reikėtų pirkti įrangą.
Manau nereikėtų griauti sistemos, kuri puikiai veikiai ir kurti kažką naujo. Taip, potencialo yra, tačiau nereikia naikinti to, kas puikiai veikia“, – sakė V. Milius.
Techninės apžiūros įmonių asociacijos vadovai tikina, kad yra pasirengę bendradarbiauti su visomis institucijomis ir atsižvelgti į visus kvalifikuotus pasiūlymus, leidžiančius gerinti techninės apžiūros kokybę ar šalinti trūkumus.
2018 metų techninių apžiūrų įmonių pajamos siekė 10 mln. eurų.
