Toks sprendimas priimtas reaguojant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją bei diskusijas, kurias sukėlė atlikta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūra.
Į Vyriausybės kanceliariją dėl jos taip pat kreipėsi verslo subjektai, nurodydami, kad siūlomi sprendiniai gresia milijoniniais nuostoliais, skelbia Vyriausybė.
„Verslo subjektų nuogąstavimai atrodo logiški ir pagrįsti, todėl turime sėsti prie bendro stalo ir ieškoti geriausių sprendimų, kurie tenkintų abi puses.
Kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai yra labai svarbus tiek gyventojams, tiek valstybei, tačiau tai nereiškia, kad planuojant rekonstrukciją galima ignoruoti ar nematyti rizikų, kurios gresia realiais nuostoliais“, – sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Gąsdinančios prognozės
Jo teigimu, nerimą kelia prognozės, kad dėl planuojamų kelio rekonstrukcijos sprendinių sunkiasvorių vilkikų bei kitų transporto priemonių vairuotojai rinksis ne Lietuvoje, o Lenkijoje esančias degalines.
To neslepia ir vežėjų atstovai, o degalinių vadovai tvirtina, kad bus priversti mažinti darbuotojų skaičių arba išvis užsidaryti.
„Galimi verslo nuostoliai reikštų nuostolius valstybei dėl nesurinktų akcizo ir PVM mokesčių. Galimos Lietuvos verslo pajamos tiesiog iškeliaus į Lenkiją. Nemanau, kad mes to norime ir siekiame“, – tvirtina Vyriausybės kancleris.
Pasitarime kviečiami dalyvauti Susisiekimo ministerijos, taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovai, degalines valdančių bendrovių ir Lietuvoje veikiančių vežėjų atstovai.
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pavedimu Susisiekimo ministerijai taip pat nurodyta išnagrinėti degalinių valdytojų kreipimesi keliamus klausimus.
Dokumentai jau parengti
Šiuo metu yra baigiamas valstybinės reikšmės magistralinis kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas ir atliekamas specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas.
Gegužės 3 dieną Marijampolės savivaldybėje vyko viešas susirinkimas, kurio metu visuomenė buvo supažindinta su valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, taip pat buvo eksponuota sprendinių grafinė dalis.
Įvertinus susitikimo metu pateiktas konstruktyvias nuomones, bus peržiūrėtos ir techniniuose projektuose detalizuotos galimybės keisti sankryžų konfigūraciją, užtikrinant žemės ūkio technikos pravažiavimą ir patekimą į sklypus.
Tačiau tie sprendiniai, kuriems reikalavimai griežtai apibrėžti Kelių techniniame reglamente, negalės būti keičiami.
Projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, preliminari projekto vertė siekia 300 mln. eurų.
Planuojama rangos darbus pradėti 2021 metais pabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus jis turėtų būti baigtas 2025-aisiais.
Padidės leidžiamas greitis
Šis ruožas patenka į transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtros projektą ir, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) teigimu, po rekonstrukcijos atitiks tarptautinius saugumo ir greičio stabilumo standartus.
Šiuo metu tai vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje, kuriame daugiausia eismo įvykių yra susidūrimai.
Rekonstravus ruožą turėtų nelikti susidūrimų sankryžose, eismo įvykių su gyvūnais.
Įrengus skiriamąją juostą bus panaikinta priešpriešinio susidūrimo lenkimo metu galimybė. Skaičiuojama, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų mažėti apie 70 proc.
Antradienį LAKD paskelbė, kad tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kur leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu greičiu 90 km/val., skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai standartai, kurie diegiami rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km.
