„Nė velnio!“ – atrėžė saugaus eismo šalininkams tokius sprendimus priimantys teisėjai. Tiesa, ne visi, nes aukštesnės instancijos teismai dažniausiai nedvejodami atima iš stikliuko mėgėjų net ir brangiausias mašinas.
Bet apylinkių teisėjus paprastai kamuoja gailestingumo virusas, todėl jie apsiriboja baudomis ir draudimu kurį laiką vairuoti.
Tuomet išsisukusiam veikėjui lieka tik pakurstyti amžinąją korupcijos ugnį ir „susitarti“ su prokuroru, kad jis pažiūrėtų pro pirštus ir tokio palankaus sprendimo nebeskųstų. Paprastai tai kuo puikiausiai pavyksta, jei gresia netekti brangaus arba labai brangaus automobilio.
Antai sostinės apylinkės teismas buvo gailestingas garsiai šokėjai D.Dranseikienei, kuri išsaugojo prašmatnų apie 50 tūkstančių eurų kainuojantį BMW X4. Prokurorai irgi nepraleido progos patylėti. Gal prisidėjo ir tai, kad už šokėją sutiko laiduoti įtakingas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas.
O štai ne mažiau garsiam aktoriui ir režisieriui V.Fijalkauskui nenuskilo – tas pats teismas už tokį pat nusižengimą iš jo atėmė mašiną. Gal ir dėl to, kad ji nebuvo tokia brangi kaip šokėjos? O gal kad neturėjo užtarėjo prokuroro ar kriminalisto?
Įstatymas visiems lyg ir vienodas, nors ne visai logiškas. Juk girtas kaimelio kombainininkas rizikuoja netekti gal kelis šimtus eurų kainuojančio antros kartos golfo, o klube akis užpylusi garsenybė gali prarasti pusšimčio golfukų vertą visureigį ar sportinį automobilį.
Todėl teisėjai kartais taiso logikos spragas. Pavyzdžiui, garsus odontologas, įkliuvęs neblaivus prie maždaug 100 tūkst. eurų vertės „Porsche“ vairo, mašiną išsaugojo, tik buvo įpareigotas sumokėti kažkodėl pusę jos vertės. Kodėl – atsakymo reikia ieškoti ne Baudžiamajame kodekse, o teisėjų smegeninėse (o gal piniginėse?).
Kaip tokių automobilių savininkai „patepa“ teisėjus ar prokurorus, lieka paslaptis. Bet tokia korupcija valstybei gal net naudinga – juk, šiaip ar taip, konfiskuoti automobiliai į saugojimo aikšteles atgabenami taip išardyti, kad jų kratosi netgi metalo laužo supirkėjai.
