Vienas iš tokių – technines apžiūras teikianti įmonių asociacija „Transeksta“. Jos atstovai atvirai pareiškė, kad ne į savo daržą įlindę valdininkai tiesiog nesiorientuoja situacijoje.
Pigiau ir geriau pasiekiama
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas siūlo naikinti „Tuvlitos“ monopolį.
Anot jo, vadovaujantis kitų Europos šalių pavyzdžiu, šias paslaugas galėtų teikti reikiamą įrangą turintys ir reikalavimus atitinkantys servisai.
„Manome, kad tai vairuotojams būtų ne tik pigiau, bet ir greičiau pasiekiama“, – komentavo ministras.
Taip pat siūloma keisti techninių apžiūrų periodiškumą.
Naujiems automobiliams pirmoji apžiūra būtų privaloma ne po 3, o po 4 metrų, pavežėtojų ir taksi paslaugų transporto priemones siūloma tikrinti kartą per metus.
Neužtikrina kokybės
Viceministras Darius Urbonas pridūrė, kad šiuo metu galiojanti sistema nesudaro galimybių vartotojams gauti aukščiausios kokybės paslaugas.
„Neturėtų būti kliūčių ir kitoms rinkoje veikiančioms kompanijoms teikti šias paslaugas. Steigiasi vis daugiau remonto įmonių, gamintojų atstovybių, o automobilių parkas – atsinaujinęs“, – sakė jis.
D. Urbonas pastebėjo, kad dabar dėl mažiausios smulkmenos vairuotojai privalo palikti techninę apžiūra ir tvarkyti automobilius, o vėliau – grįžti.
Tik tuomet gali gauti pažymą, kad mašina atitinka reikalavimus.
„Manome, kad nustatytus reikalavimus atitinkančios įmonės galės vertinti ir automobilių techninę būklę bei pažymėti tai registre“, – komentavo viceministras.
Anot jo, pakeitus galiojančią tvarką, techninę apžiūrą atlikti būtų galima tiesiog atvykus į servisą dėl techninio aptarnavimo ar remonto.
Siūlo ne ta institucija
„Transektos“ atstovai stebėjosi, kad revoliucinius siūlymus keisti įstatymą parengė VRM, kuri nėra institucija, atsakinga už techninių apžiūrų veiklą.
Jie taip pat nebuvo kviesti į jokias darbo grupes ar prašomi pateikti komentarų.
„Neatsitiktinai ministras „Tuvlita“ monopoliu vadina 10 skirtingų įmonių, kurios savo laiku laimėjo Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą ir įsipareigojo užtikrinti įstatymuose apibrėžtų TA reikalavimų įgyvendinimą, mažų mažiausiai nėra tikslu“, – dėstoma oficialiame asociacijos pranešime.
Jie pripažįsta, kad įmonės įsikūrusios 10 zonų, kurių kiekvienoje apžiūras atlieka vienos įmonės padaliniai, todėl iš tiesų gali atrodyti, kad tokia sistema riboja konkurenciją.
„Transeksta“ aiškina, kad taip yra dėl kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos.
„Techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje“ , – aiškina asociacijos atstovai.
Jie taip pat skeptiškai vertina ir E. Misiūno raginimus kurti vieningą Transporto priemonių registrą.
Pažymima, kad Transporto priemonių informacinė sistema (TAIS), kurioje duomenimis keičiasi „Regitra“, draudikų biuras ir techninės apžiūros įmonės, jau seniai veikia.
„Techninių apžiūrų įmonės visą būtiną informaciją kontroliuojančioms institucijoms teikia nemokamai, todėl dar labiau sumažinti duomenų administravimo kaštus būtų keblu“, – skelbiama pranešime.
Skirtingi modeliai
Techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ vadovas Gintautas Šlėderis, komentuodamas politikų užmojus įgyvendinti revoliuciją TA srityje, atkreipė dėmesį į dar keletą svarbių dalykų.
„Šią sritį reglamentuojantys europiniai teisės aktai iš tiesų numato keletą skirtingų techninių apžiūrų modelių. Nuo liberalaus, pagal kuri tai gali daryti visi norintys iki detaliai reglamentuotos tvarkos, kokia yra Belgijoje, Skandinavijos šalyse ar Lietuvoje“, – komentavo pašnekovas.
Anot jo, kontrolės funkcijos pas mus priskirtos vadinamojo „A“ lygio įmonėms, kurios negali atlikti jokių kitų darbų, t. y. remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių ir pan., išskyrus tiesioginę – vykdyti techninė apžiūrą.
„Mūsų šalies įstatymai griežtai apibrėžia net techninių apžiūrų stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau 30 kilometrų.
Todėl Lietuvoje stotys veikia netgi tokiose vietos, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų“, – kalbėjo G. Šlėderis.
Išlaikyti juos nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik perskirsčius lėšas ir finansuojant juos iš didžiuosiuose šalies mietuose veikiančių centrų gautų pajamų, kuriuose mašinų srautas gerokai didesnis.
„Dėl šios priežasties nekorektiška kalbėti apie tai, kad esą dėl konkurencijos stokos apžiūrų centrai dažnai įkurti nuošaliose, klientams sunkiai pasiekiamose vietose“, – pabrėžė jis.
G. Šlėderis pridūrė, kad visas stočių tinklas sukurtas laikantis įstatymų reikalavimų, o vieši aukštas pareigas užimančių asmenų pareiškimai apie esminius privataus verslo veiklos sąlygų pakeitimus pakerta verslo pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Bijo piktnaudžiavimo
Anot pašnekovo, Seimo teisininkai taip pat yra pastebėję, kad valstybė gali pasirinkti kitokią sistemą, kai techninę apžiūrą galėtų atlikti tinkamai įgaliotos įmonės, kurios taip pat galėtų atlikti ir transporto priemonių remontą.
„Tokiu atveju, siekiant išvengti transporto priemonių remontą atliekančių įmonių piktnaudžiavimo, valstybė narė turėtų užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir teikiamų paslaugų aukštą kokybę“, – konstatavo jis.
G. Šlėderio vertinimu, leidus apžiūras atlikinėti visiems tą daryti norintiems servisams, kontrolės mechanizmas nori nenori būtų išpūstas bent keletą kartų.
„Atitinkamai išaugs ir kontrolės užtikrinimui reikalingi kaštai, kuriuos reiks dengti mums, mokesčių mokėtojams“, – sakė jis.
Anot asociacijos vadovo, leidus technines apžiūras vykdyti remonto įmonėms automobilių atstovams atsirastų nuolatinis interesų konfliktas tarp susijusių šalių dėl techninės apžiūros metu priimamų sprendimų nepriklausomumo ir sąžiningumo.
G. Šlėderis taip pat pasigedo pasiūlymų, kaip užtikrinta, kad techniškai netvarkingi automobiliai negalėtų dalyvauti eisme.
Kaimynų pamokos
Kad viskas galimai klostysis pagal blogiausią scenarijų liudija kaimyninių šalių patirtis.
„Transektos“ duomenimis, Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas pirmuoju bandymu kontrolierių teigiamą išvadą gauna bemaž 96 – 98 proc. automobilių (Lietuvoje – 52 proc.). „Daugeliu atvejų techninė apžiūra virto formalumu ir paprasčiausiu dokumentų pardavinėjimu.
Be to, šalyse, kuriose teisė dalinti lipdukus suteikiama visiems norintiems, patikros kainos stipriai išaugo“, – tvirtino asociacijos atstovai.
„Transeksta“ prezidentas Rimantas Didžiokas analizavęs šias problemas Estijoje ir Lenkijoje pasakojo, kad kolegos negali duoti neigiamos išvados netvarkingai mašinai, nes bet kokiu atveju reikiamą pažymą jis gautų gretimoje gatvėje esančioje analogiškoje kontrolės įstaigoje.
„Priešingai nei prognozuota, paslaugų kainos pakilo, nes norint atlikti visas patikros operacijas būtina investuoti į specialią įrangą, kurios įprasti servisai niekuomet nenaudoja.
Tai itin pastebima sunkiojo transporto techninės būklės patikrose. Mažesniuose miestuose gali visai nelikti įmonių atliekančių sunkvežimių ir autobusų technines apžiūras“, – konstatavo R. Didžiokas.
Jis pridūrė, kad nereguliuojant techninės apžiūros vykdytojų skaičiaus naujosios stotys telktųsi didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasties mažėtų dabartinių sistemos narių pajamos, išlaikyti ar užtikrinti nustatytą techninį lygį nuostolingai dirbančius centrus periferijoje būtų neįmanoma.
„Mažosios patikros stotys būtų likviduotos, o jų vietoje neatsirastų alternatyvų – naujų kontrolės centrų, nes tai tiesiog nerentabilu.
Drauge tai sudarytų prielaidas didėti socialinei įtampai, nes nemažam skaičiui automobilių savininkų iki kelių kartų padidės atstumas iki artimiausios techninės apžiūros stoties.
Šie pasikeitimai pirmiausia palies žemdirbius, pensinio amžiaus ir turinčius mažas pajamas piliečius, bei krovininio transporto įmones“, – komentavo R. Didžiokas.
„Transeksta“ vadovai sako, kad bendradarbiavimas su automobilių servisais sėkmingai bendradarbiaujama Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse. Ten techninių apžiūros kontrolieriai vyksta į tokias įmones ir vietoje įvertina techninę transporto priemonių būklę.
