Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, mūsų šalies degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio sudėtyje yra 5-10 procentų biodegalų, o dyzeline – ne mažiau 7 proc. biodegalų.
Tačiau nuo 2020 metų biodegalų dalis benzine privalės būti ne mažiau, nei 10 proc., o jų dalis dyzeline išliks nepakitusi ir sieks 7 proc.
Pakeitė planus
Privaloma 10 proc. bioetanolio dalis Seime buvo priimta spontaniškai, nes iki tol įstatymo projekte buvo įvardinta 7 proc. biodegalų riba.
Tačiau prieš pat balsavimą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad 7 proc. ribos būti negali, todėl pasiūlė palikti buvusią 5-10 proc. ribą.
Bet Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas siūlė pritarti Algimanto Salamakino siūlymui nustatyti 10 proc. ribą. S.Gentvilo teigimu, dieną prieš balsavimą Seimo nariai gavo laišką iš „ORLEN Lietuva“, Lietuvos degalinių sąjungos ir Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių sąjungos, kuriuo jos siūlo maišyti į benziną daugiau atsinaujinančių degalų.
Kalbant apie degalus neretai pastebima, kad jų gamyba taip pat sukelia taršą, bet Seimo narys Edmindas Pupinis tvirtino, kad visiškai išvengti taršos neįmanoma.
„Jeigu kalbėtume apie taršą gaminant grūdus, vėlgi turėtume atsisakyti ir duonos, nes ji irgi gaminama iš grūdų: ir traktoriai važiuoja, ir įmonės dirba, ir energetika naudojama“, – tvirtino jis.
Biodegalai turi ir rizikų
Be to, parlamentarai pastebėjo, kad 10 proc. biodegalų dyzeline numatyti ir pagal ES direktyvas.
Po trumpos diskusijos įvykus balsavimui už sprendimą nustatyti mažiausiai 10 proc. ribą biodegalams benzine balsavo 92 Seimo nariai, 12 susilaikė, o prieš nebalsavo nė vienas.
Teoriškai, 10 proc. biodegalų dalis benzine neturėtų pakenkti automobiliams, bet kaip lrytas.lt tvirtino technikos specialistai, dėl didelio bioetanolio kiekio gali grėsti greitesnis tam tikrų dalių, kaip degalų siurblio, dilimas.
