Bet ši savaitė jiems paskutinė. Nuo kitos savaitės visi šie greičio matuokliai bus išjungti ir išvežti į Vokietiją, o į Lietuvos kelius nebegrįš.
Apie šį radikalų pokytį nutylėjo ir Susisiekimo ministerija, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), bet svarbią žinią išsiaiškino ir antradienį paskelbė „Lietuvos rytas“.
Stacionarūs greičio matuokliai bei 11 mobiliųjų bus išjungti vasario 11 dieną, nes tada baigiasi šios paslaugos teikimo sutartis, o nauja nėra sudaryta.
Užteks vidutinio greičio matuoklių?
Nors greičio viršijimas yra pats dažniausias Lietuvos keliuose padaromas kelių eismo taisyklių pažeidimas, LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas viso greičio matuoklių tinklo išjungimo nesureikšmino.
Išjungus esamus stacionarius greičio matuoklius keliuose liks tik 25 vidutinio greičio matavimo ruožai, miestuose esantys greičio matuokliai bei policijos automobiliuose įmontuota greičio matavimo įranga.
„Iš esmės, situacija Lietuvoje nesikeičia, mūsų supratimu, ir ta naujiena nėra kažkaip keičianti sutuaciją keliuose“, – tikino pašnekovas, nors pripažino nežinantis, kiek pažeidimų užfiksuojami stacionariais greičio matuokliais.
Anot jo, nėra jokio pagrindo pratęsti sutarties, o pigiau bus įsigyti naujus greičio matuoklius. Tačiau kada tai įvyks, nėra aišku. LAKD ketino įsigyti ir sumontuoti 30 naujų greičio matuoklių, bet dar pernai spalį konkursas buvo sustabdytas.
„Mes ketiname skelbti konkursą dar 100 vienetų vidutinio greičio kamerų ir 60 momentinio kitose vietose. Ir tada kitiems metams dar ketiname skelbti dar apie 120 matuoklių. Tinklas bus plečiamas“, – aiškino V.Andrejevas.
Pasak jo, ši 10 metų trukusi sutartis buvusi itin brangi – 13,9 mln. eurų, o jau įrengtos 50 vidutinio greičio kamerų, kurios sudaro 25 vidutinio greičio matavimo ruožus, kainavo 1,3 mln. eurų ir priklauso valstybei.
Tiesa, į minėtus 13,9 mln. eurų įėjo visa 10 metų trukusi įrangos priežiūra, taisymas, programinė įranga, informacijos saugumas ir t.t., o 1,3 mln. yra tik pačių vidutinio greičio kamerų kaina, neįskaičiuojant eksploatacijos ir kitų papildomų išlaidų.
Greičio viršijimų – 400 tūkst. per metus
Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys patvirtino, kad greičio viršijimas yra didžiulė problema. „Per 2018 metus kelių policija pradėjo administracinę teiseną daugiau kaip 400 tūkst. atvejų būtent dėl greičio viršijimo“, – atskleidė jis.
V.Grašys patikslino, kad šis skaičius yra visais būdais užfiksuoti greičio viršytojai, o kokią dalį jų sudaro stacionariais radarais užfiksuoti pažeidėjai, policija neskaičiavo.
Tačiau tikėtina, kad proporcija yra panaši, kaip ir ankstesniais metais, kuomet stacionarūs greičio matuokliai užfiksuodavo gerokai daugiau nei pusę visų greičio viršytojų.
„Tas pačias prevencines priemones, greičio kontrolę, kelių policija vykdė, vykdo ir vykdys ateityje, nepriklausomai kiek stacionarių greičio matuoklių yra Lietuvos keliuose ir kiek jų planuoja būti“, – tvirtino V.Grašys.
Jo manymu, vairuotojų kultūra gerėja ir momentiniai greičio matuokliai praranda savo prasmę. Pasak pareigūno, šiuo metu yra naujesnės ir pažangesnės įrangos, kaip vidutinio greičio matuokliai bei pareigūnų automobiliuose įrengti radarai.
„Kelių eismo taisyklės negalioja iki vasario 11 d. ar po vasario 11 d. – jos galioja visą laiką. Saugus greitis reikalingas pirmiausia patiems automobilių vairuotojams ir paisyti jo privalu nepriklausomai nuo to, ar veikia greičio matuoklis, ar neveikia“, – pabrėžė V.Grašys.
Tikisi aukštesnės vairuotojų kultūros
Niekam nebuvo didelė paslaptis, kad stacionarių greičio matuoklių vietos daugybei vairuotojų puikiai žinomos ir greičio viršytojai, pristabdę prieš radarą, už jo vėl stipriau nuspausdavo akceleratorių.
Tačiau dauguma įrenginių buvo pastatyti netoli gyvenviečių, tad ir greičio sumažinimas trumpam buvo vertinamas kaip gera apsaugos priemonė. O ir nepaisant apie matuoklius perspėjančių kelio ženklų, radarai kasmet užfiksuodavo dešimtis tūkstančių greičio viršytojų.
„Tai nesprendžia greičio įpročių formavimo. Ką mes darome dabar, tai diegiame vidutinio greičio matuoklius, kurie iš esmės sutvarko tą problemą“, – sakė V.Andrejevas. Nepaisant to, LAKD planuose yra jau minėtų naujų stacionarių greičio matuoklių pirkimas.
Užmiestyje nebefotografuos
Dar 2008-aisiais bendrovė „Fima“ laimėjo konkursą ir iki šių metų vasario įsipareigojo teikti greičio matavimo paslaugas.
Ji tebėra atsakinga už matuoklių įrengimą, priežiūrą, duomenų perdavimą.
Šie įrenginiai, vairuotojų vadinami inkilais, stovi valstybinės reikšmės keliuose. Miestuose, kuriuose sutartis yra sudariusios savivaldybės, jie veiks ir toliau, bet užmiestyje – nebe.
„Iki sutartos datos mes turime teikti paslaugas ir esame už tai atsakingi. Bet nuo vasario 11 dienos sutartis pasibaigs.
Kas nutiks? Tiesiai tariant, matuokliai bus išjungti“, – „Lietuvos rytui“ sakė įmonės „Fima“ Technikos ir inovacijų departamento direktorius Rokas Šlekys.
Teks atiduoti vokiečiams
Patys matuokliai nepriklauso nei LAKD, nei „Fimai“, nes ši įmonė juos yra išsinuomojusi dešimčiai metų iš vienos Vokietijos kompanijos.
Anot R.Šlekio, pasibaigus nuomos sutarčiai juos reikės išmontuoti ir grąžinti savininkams.
„Lakstyti keliuose nebus galima, nes tai ir šiaip yra draudžiama. Tačiau nėra ko slėpti, kad netrukus kontrolės juose bus gerokai mažiau“, – kalbėjo „Fimos“ atstovas.
Sutarties su įmone vertė siekė 48 mln. litų (13,9 mln. eurų).
