Policijos pareigūnai ramina – už ištisinių linijų kirtimą, jei jos neįžiūrimos, teisės vairuoti neatims.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sakė, kad daugumą šį pažeidimą padariusių vairuotojų šiltuoju sezonu taip pat tvirtina tą patį: esą ištisinės linijos tiesiog nepastebėjo.
Tokie jų pareiškimai pareigūnų visiškai neveikia.
Primename, kad už įvažiavimą į priešingos krypties eismo juostą kirtus ištisinę liniją skiriama 60-90 eurų bauda ir nuo vieno iki trijų mėnesių laikotarpiui gali būti atimama teisė vairuoti.
Už lenkimą vietose, kuriose tai daryti draudžiama, taikoma 170-230 bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas laikotarpiui nuo trijų iki šešių mėnesių.
Už linijas nebaus
Anot V. Grašio, žiemą situacija visiškai pasikeičia. Jei kelią iš tiesų dengia sniego sluoksnis, kelių policija vairuotojų už ištisinių linijų kirtimą nebaudžia.
Visgi pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ruožuose, kuriuose lenkti draudžiama, dažniausiai stovi ir kelio ženklai, todėl vairuotojai turėtų būti atidūs ir stebėti aplinką.
Kelių policijos viršininkas taip pat pridūrė, kad neatsargų lenkimą pastebėję pareigūnai gali nubausti už pavojingą ar chuliganišką vairavimą nepriklausomai nuo to, ar žymėjimas matomas.
Tačiau kiekvienu atveju tai sprendžiama individualiai.
„Jei linija yra nematoma, žmogiška ir natūralu, kad policijos pareigūnas neturėtų taikyti sankcijų.
Tačiau, jei ji matoma arba yra kelio ženklai, kurie draudžia lenkti – piktybiškai taisyklių nepaisančio vairuotojo veiksmai vertinami atitinkamai“, – komentavo V. Grašys.
Pavojingi lenkimai
Pašnekovas patikino, kad policijos pareigūnai yra savo srities profesionalai.
Stebėdami iš šalies jie gali įvertinti, ar vairuotojas tam tikrą veiksmą atliko iš chuliganiškų paskatų, ar tiesiog slystelėjo ant apsnigtos kelio dangos.
„Iš tiesų turime problemų su chuliganišku vairavimu, taip pat ir lenkimo taisyklių pažeidimais.
Pastaruosiuose eismo įvykiuose, kuriuose, deja, buvo ir žuvusiųjų, viena iš aplinkybių – būtent išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą“, – kalbėjo kelių policijos vadovas.
Jis pastebėjo, kad neįvertinus eismo sąlygų, pasekmės gali būti itin skaudžios.
Stebi ne tik kelius
V. Grašys pabrėžė, kad slystančio automobilio valdymo įgūdžių tobulinimas legalus tik tam specialiai skirtose aikštelėse. Lietuvoje jų daugėja, todėl vairuotojai rasti artimiausią esą gali netoli nuo ten, kur gyvena.
„Ten vairuotojai gali išmėginti savo galimybes. Kelias, gatvė ar stovėjimo aikštelė – ne ta vieta, kurioje tai galima daryti“, – priminė pašnekovas.
Anot jo, nors pareigūnai daugiausiai stebi gatves ir užmiesčio kelius, tačiau nevengia užsukti ir į stovėjimo aikšteles.
Taip pat vis dažniau apie nederamą vairuotojų elgesį stovėjimo vietose praneša ir praeiviai ar vietos gyventojai.
„Žmonės tampa vis aktyvesni – pranešimai apie chuliganišką vairavimą jie padeda kurti saugų eismą“, – konstatavo pareigūnas.
V. Grašys priminė, kad stovėjimo aikštelės miestuose taip pat dažnai stebimos kameromis. Vaizdo įrašai tampa įrodymu tais atvejais, kai vairuotojai tvirtina, kad nedarė nieko neteisėto.
