Jei Seimas pritars TTK išvadai, tokie vairuotojai bus traukiami baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.
Be to, parlamentas taip pat turės galimybę padidinti baudas už chuliganišką vairavimą.
Pagal anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vairuotojo atsisakymas tikrintis blaivumą buvo prilyginamas sunkiam girtumui.
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK), Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis numatyta, kad už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojui nustatomas daugiau kaip 1,5 proc. girtumas, gresia baudžiamoji atsakomybė, vairuotojo atsisakymas tikrintis blaivumą tapo tam tikru būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Įstatymo spragą buvo pripažinęs ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Daugėja nepanorusių pūsti į alkotesterį
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814 (2016 m. – 10 952, 2015 m. – 13 727) neblaivių vairuotojų, iš jų 5 046 vairuotojams buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4 321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo.
TTK diskutuojant dėl teisės aktų pataisų, socialdemokratas Julius Sabatauskas nesipriešino idėjai už vengimą tikrintis blaivymą taikyti baudžiamąją atsakomybę. Seimo narys neslėpė abejonių dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo tiems vairuotojams, kuriems nustatomas daugiau negu 1,5 prom. girtumas.
„Aš pagal statistiką matau, kad poveikio atgrasymui šis įstatymas nepadarė.
Jeigu 5 tūkstančiai asmenų sulaikyta su 1,5 promilės ir daugiau girtumo, tai nebijo žmonės šito straipsnio. Ko gero, ateityje reikės grįžti“, – TTK posėdžio metu kalbėjo J. Sabatauskas.
Tuo metu kitas TTK narys V. Gailius tvirtino manantis, kad atsisakymas tikrintis blaivumą yra didžiulė įstatymo spraga, kurią reikia užkamšyti.
„Aš neabejoju, kad vengimas (tikrintis blaivumą – LRT.lt) turi didelį recidyvą. Jeigu tokiu būdu vengdamas patikros išvengia vieną kartą, tai nebejoju, kad išvengia kokius aštuonis kartus. Tai skatina nebaudžiamumą“, – perspėjo parlamentaras.
Jam pritarė TTK posėdyje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
„25 procentais išaugo vengimo (tikrintis blaivumą – LRT.lt) skaičius per metus. Mes tokios statistikos neturėjome niekada. Kad tuo (įstatymo spraga – LRT.lt) naudojasi, tai čia yra faktas ir tuos klausimus reikia išspręsti būtinai“, – aiškino L. Pernavas.
„Vairuotojai, kurie vairuoja būdami neblaivūs ir nustatoma alkoholio matuokliais daugiau nei 1,5 promilės, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Bet palikome spragą – jei asmuo vengia patikrinimo, atsisako tikrintis, gali būti baudžiamas administracine atsakomybe.
Statistika rodo, kad per 2017 metus 25 proc. vairuotojų pasinaudojo ta spraga, atsisakę pasitikrinti alkoholio kiekį“, – kalbėjo E. Misiūnas, spalį Seime pristatinėdamas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teiktas teisės aktų pataisas.
VRM siūlo nustatyti vienodą atsakomybę tiek už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tiek ir už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Pagal ministerijos parengtas ANK, BK pataisas, tikrintis blaivumą atsisakę vairuotojai būtų baudžiami bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
TTK bendru sutarimu pritarė šioms VRM įstatymų pataisoms, kurios buvo sujungtos su analogišką tvarką siūlančio parlamentaro Vitalijaus Gailiaus įstatymo projektais.
Toliau ši komiteto išvada bus svarstoma Seimo plenarinio posėdžio metu.
Didėtų baudos už chuliganišką vairavimą
VRM pataisomis, kurioms pritarė TTK ir toliau svarstys Seimas, taip pat siūloma didinti baudas už pavojingą ir chuliganišką vairavimą.
ANK pakeitimais norima numatyti, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą užtrauktų baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų (šiuo metu – nuo 300 iki 600 eurų).
Už šiuos pažeidimus, padarytus neblaivaus vairuotojo (daugiau kaip 0,4, be ne daugiau kaip 1,5 prom.), grėstų bauda nuo 900 iki 1200 eurų (šiuo metu – nuo 600 iki 850 eurų).
Pagal VRM pataisas, už chuliganišką vairavimą neblaiviems vairuotojams (daugiau kaip 0,4, be ne daugiau kaip 1,5 prom.) grėstų bauda nuo 1200 iki 1500 eurų (šiuo metu – nuo 850 iki 1200 eurų).
ANK pakeitimais siekiama taip pat numatyti, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs ar nuo narkotinių medžiagų vairuotojai, užtrauktų baudą nuo 800 iki 1100 eurų (šiuo metu – nuo 300 iki 450 eurų).
