Ar protektoriaus gylis pakankamas? Dygliuotos ar nedygliuotos? Geresnės padangos ant galinės ar priekinės ašies? Kada geriausias laikas pasikeisti į žiemines padangas?
Tokiais ir kitais aktualiais klausimais, kurie iškyla daugeliui vairuotojų prieš žiemos sezoną, savo rekomendacijas pateikia ekspertai.
Ruoškite padangas iš anksto
Lietuvoje žieminių padangų sezonas trunka mažiausiai nuo lapkričio iki kovo pabaigos – vasarines padangas draudžiama naudoti nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos, o žieminių dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas nuo balandžio 10 iki spalio 31 dienos.
Laukti pirmojo sniego prieš pasikeičiant vasarines į žiemines padangas neverta – lapkričio pirmosiomis dienomis servisuose gali nusidriekti ilgos eilės.
Pasak ekspertų, žiemines padangas verta rinktis tada, kai paros vidutinė temperatūra yra mažesnė nei plius 10 laipsnių. Tokia temperatūra įprastai jau būna spalio mėnesio pabaigoje.
Koks turi būti protektoriau gylis?
Žieminės padangos veikia geriausiai ir tinkamai pagal gamintojo specifikacijas, kai protektoriaus gylis viršija 5 milimetrus.
Gylio nuo 5 iki 3 milmetrų gali pakakti, kai sąlygos idealios ir aplinkui nėra kitų eismo dalyvių.
Kelyje, kuriame asfaltas nelygus, dėl šlapdribos ir vandens mišinio tokios padangos tampa neefektyvios.
Galbūt jos tinkamos, kai greitis neviršija 70 km/val., bet netgi tada nebūtų saugu važiuoti automobiliu.
Jeigu žieminių padangų protektoriaus gylis – tik 5 milimetrais protektoriaus gylio, laikas įsigyti naują komplektą.
Geros padangos svarbios ir mieste
Tik vienas kitas vairuotojas gali iš tiesų naudoti savo žiemines padangas ant gryno sniego, o tai žieminėms padangoms yra ideali aplinka.
Siekiant ištirpinti sniegą miestų keliuose ir greitkeliuose, dažnai naudojami chemikalai.
Dėl to padangų protektorius ne tik labiau dėvisi, bet ir kietėja padangų guma. Viso to rezultatas – po keleto sezonų mažiau efektyvios, o blogiausiu atveju – netgi pavojingos padangos.
Nauja padanga – visuomet geriausia
Didžiausias krūvis tenka protektoriui už 3 milimetrų ribos.
Kai ši dalis nusidėvi, padanga praranda sukibimo galią, pakinta ir kitos jos savybės, o tai iš karto atsiliepia ir ypač pastebima atšiauriomis oro sąlygomis.
Svarbu atsiminti, kad sukibimas, stabdymo greitis ir kitos savybės prastėja nusidėvint padangoms, o šių reiškinių efektą dar labiau padidina sudėtingos sąlygos.
Našumą mažina gatvių tarša
Stabdymo kelias su naujomis padangomis važiuojant 50 km/val. greičiu, yra 25 metrai, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad atstumas žiemą gatvėje jis gali būti ilgesni.
Keliuose pilna sniego tirpinimo chemijos, padangų likučių, dygliais subraižyto grindinio, dažų dalelių ir kitokių atliekų. Toks kokteilis turi didelį neigiamą poveikį padangų našumui.
Nepamirškite patikrinti padangų slėgio
Padangų slėgį reiktų tikrinti kas mėnesį. Nors modernūs automobiliai turi padangų slėgio jutiklius, sistema negali keisti slėgio, o indikatoriaus lemputė įsižiebia tik tada, kai nukrypimas nuo normos yra labai didelis.
Vis dėlto padangų slėgį reikėtų išlaikyti pagal gamintojo rekomendacijas.
Ši informacija dažniausiai pateikiama gaminių instrukcijose. Kai temperatūra krenta 10 laipsnių, padangų slėgis sumažėja 0,1 baro.
Jei nesate tikri dėl rekomenduojamo slėgio automobilio padangoms, galite konsultacijos paprašyti gamintojo atstovybėje.
Ratlankio valymas – svarbu
Švarūs ratlankiai yra saugūs ir gražiai atrodo. Tačiau tikras valymas neapsiriboja vien tik išorinės ratlankio dalies apvalymu – reiktų išmontuoti ratą ir išvalyti vidinę dalį.
Nešvariam ratlankiui reikia subalansuotų svorių, kitu atveju jie gali nukristi važiuojant per duobes ir tapti aplinką teršiančiomis šiukšlėmis.
Be to, nesubalansuotas ratas gali kelti pavojų važiuojant didesniu greičiu.
Negalima laikyti bet kur
Sezoninis padangų laikymas – su ratlankiais ar be jų – yra galvos skausmas nemažai daliai miesto gyventojų.
Nors populiarėja padangų viešbučių paslauga, dažniausiai jos nugula garažuose, rūsiuose ar net daugiabučių balkonuose.
Svarbu saugoti padangas nuo ultravioletinių spindulių. Padangos nėra tas dalykas, kurį reikėtų laikyti bute.
Gaisro atveju padangos sukeltų didelį pavojų – ypač jei jos laikomos ant ratlankių, t.y., suspaustos.
Geresnis sprendimas būtų padangas, ratus laikyti tam skirtoje saugykloje, kur jie būtų saugūs ir apdrausti. Net jei kas nors atsitiktų, neliktumėte be nieko.
Į padangų saugyklos paslaugas paprastai taip pat įeina ratų valymas ir balansavimas. Tai didelis privalumas ratų keitimo metu, jei naudojate skirtingus ratų komplektus.
Dygliuotos ar nedygliuotos?
Atsakymas į šį amžiną klausimą yra pakankamai paprastas. Atkreipkite dėmesį, kokiomis sąlygomis daugiausiai važinėjate.
Dygliuotos padangos tinkamos ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, jos nepakeičiamos važinėjant apledėjusiais keliais.
Tačiau šiuolaikinės nedygliuotų padangų technologijos pakankamai pažengusios, kad dygliuotos padangos nebūtų privalomos šiaurietiškomis žiemos sąlygomis.
Antroji priežastis yra susijusi su aplinka – dygliai sukelia daug dulkių, kurias visi įkvepiame.
Kai sankryžose matote vėžes ar dideles dulkių sankaupas prie gatvės nutirpus sniegui, tų dulkių šaltinis tampa aiškus.
Dygliuotos padangos yra viena iš pagrindinių kelio dangos pažeidimų priežasčių.
Spaudžiant akceleratorių automobilio kompiuteris gali rodyti slidų kelią, o tuo metu padangos dygliai brėžia asfaltą.
Dygliuotas padangas vertėtų naudoti tuo atveju, jei sudėtingomis sąlygomis važinėjate kasdien.
