Apie pagrindinius jų veikimo principus Lrytas.lt rašė ir anksčiau, bet dabar jums pateikiame itin išsamų paaiškinimą, kaip šiomis kameromis užfiksuojamas pažeidimas.
Vos įjungus naujuosius matuoklius, įrangą sumontavusi bendrovė „Fima“ išplatino trumpą paaiškinimą, kokios yra vieno ruožo matuoklių sudedamosios dalys ir kaip jos veikia.
Bet „Fima“ technologijų ir inovacijų departamento direktorius Rokas Šlekys, prižiūrėjęs visą šį projektą, Lrytas.lt atskleidė dar neviešintų sistemos detalių ir patvirtino vieną vairuotojams kilusį įtarimą.
Vienu metu fiksuoja abi kryptis
Pasak jo, kameros vienu metu stebi dvi eismo juostas – ir pirmyn, ir atgal važiuojančias transporto priemones. Todėl pažeidėjas gali būti užfiksuotas net esant intensyviam eismui.
„Visos kameros yra suinstaliuotos dviem eismo juostoms. Nesvarbu, kuria kryptimi, kuria eismo juosta važiuosite, visą laiką bus užfiksuota.
Gali būti toje pačioje vietoje tolstantis ir artėjantis, t. y., toje pačioje nuotraukoje gali būti dvi transporto priemonės ir visą laiką jos bus užfiksuotos bei atpažinti numeriai“, – patikino ekspertas.
Tokią sistemą montuojant platesniame kelyje, turinčiame po dvi eismo juostas į kiekvieną pusę, reikėtų atskiros instaliacijos abiem kryptims, nes tokios juostos būna perskirtos salele ar tvora ir viena kamera negalėtų aprėpti visko.
Tačiau per kelkraštį praslysti galimybės nėra. R.Šlekys užtikrino, kad kamerų matymo laukas nesibaigia iš karto už eismo juostos ribų.
„Šitos kameros visada fiksuoja dvi juostas ir net truputį daugiau, jeigu yra kelkraštis. Jei kažkas bandytų sąmoningai apvažiuoti kameras per kelkraštį, jis tikrai bus užfiksuotas“, – sakė pašnekovas.
Fiksuoja net ir neviršijančius greičio
R.Šlekys užtikrino, kad nuo kameros pasislėpti neįmanoma ir ji fiksuoja kiekvieną pro ją važiuojančią transporto priemonę.
Kadangi ši sistema nėra momentinio greičio radaras, o ar vairuotojas greitį viršijo paaiškėja tik ruožo pabaigoje, todėl yra filmuojamas absoliučiai kiekvienas automobilis, motociklas ar kita transporto priemonė.
Vienas radaras turi dvi kameras: viena iš jų fiksuoja automobilio numerį, o kita – bendrą vaizdą. Kad numeriai būtų geriau atpažįstami, pirmoji iš jų turi integruotą apšvietimą.
Šalia kamerų daugelyje vietų montuojami papildomi prožektoriai. Tam, kad vairuotojai nebūtų akinami jie veikia infraudonųjų spindulių principu. Todėl vairuotojai nemato, kada nuotrauka padaroma.
Nematoma linija ir du laikrodžiai
Pats vidutinio greičio apskaičiavimas yra dar sudėtingesnis.
„Nėra taip, kad kamera matuoja greitį. Pati kamera nematuoja nieko ir ji net nefotografuoja. Ten yra realaus vaizdo kamera. Iš to vaizdo ji atpažįsta numerį su labai konkrečia transporto priemonės vieta, nes matomas vaizdas yra gana platus, nuo kadro pradžios iki galo gali skirtis dešimtimis metrų. Todėl pažymima, kurioje vietoje yra automobilis ir net tas papildomas atstumas įvertinamas“, – subtilybes aiškino R.Šlekys.
Jis pabrėžė, kad pati kamera nieko neskaičiuoja, o užfiksuoti duomenys – atpažintas numeris, konkreti vieta ir du laikrodžių parodymai, siunčiami į galingus duomenų apdorojimo serverius.
Kamerose įmontuoti laikrodžiai turi ypatingą reikšmę. „Kiekviena kamera turi du laikrodžius ir siunčiami du laikai. Jie yra tarpusavyje nepriklausomi. Viso vidutinio greičio esmė ir yra laiko skaičiavimas.
Tam naudojami du laikrodžiai, kad būtų tarpusavyje kuo labiau sinchronizuoti. Laikrodžiai pagal metrologiją neturi skirtis daugiau nei tam tikrą laiko dalį ir tik tada yra galiojantys pažeidimo duomenys“, – atskleidė pašnekovas.
Iš abiejų kamerų nusiuntus duomenis centre esantys kompiuteriai atlieka skaičiavimus. R.Šlekys neslėpė, kad skaičiavimų sistema yra nepaprastai sudėtinga. Be pertraukų dirbantys kompiuteriai turi atpažinti judėjimo kryptį, surišti duomenis iš sektoriaus pradžios ir pabaigos bei apskaičiuoti vidutinį greitį ir jei leistinas greitis viršytas – suformuoti pranešimą apie pažeidimą.
Pasak pašnekovo, šioje stadijoje kompiuteriai atskiria, kuriuos duomenis išsaugoti, o kuriuos pašalinti, nes pažeidimo nepadariusių vairuotojų duomenys nekaupiami.
Motociklams – brangi spraga
Įjungus vidutinio greičio matuoklius vairuotojams kilo įtarimas, kad sistema turi vieną didelę spragą – kaip jie galės fiksuoti motociklus, jei šie numerį turi tik gale? R.Šlekys nenoromis pripažino, kad tokia spraga vis tik liko.
„Jei matosi numeris, jie tikrai bus užfiksuoti ir bus suskaičiuotas jų vidutinis greitis. Bet motociklas numerį turi tik iš galo.
Vadinasi, jeigu jie važiuos pro kameras ta kryptimi, kur jie orientuoti nutolstantys nuo kameros ir matysis galinis numeris, jie bus užfiksuoti ir bus paskaičiuotas vidutinis greitis. Bet jei motociklas atvažiuoja taip, kad kamera mato jo priekį, motociklas bus tik kaip statistinis įvykis“, – neslėpė pašnekovas.
Vidutinio greičio kameros motociklininkus fiksuoja ir jiems atvažiuojant iš priekio, bet viršijusiems greitį nepavyktų išsiųsti pažeidimo protokolo, nes ant motociklų priekio nėra jokių skiriamųjų ženklų.
R.Šlekys patvirtino, kad yra galimybė šią spragą panaikinti ir kiekviename taške įrengti ne po vieną, o po dvi kameras, kurios galėtų stebėti skirtingas kryptis ir filmuoti visas transporto priemones ir iš priekio, ir iš nugaros. Bet toks įrangos dubliavimas būtų labai brangus.
„Tada prasideda klausimas, ar verta tai daryti. Techniškai tai daryti galima. Tada kiekvienoje vietoje reikėtų dubliuoti kamerą ir fiksuoti dvigubai – visą laiką ir galą, ir priekį, ir tada neliks nenubaustų“, – tvirtino jis.
Kameros „žiūri“ ta pačia kryptimi
Dar vienas įdomus niuansas – ir ruožo pradžioje, ir pabaigoje esančios kameros „žiūri“ ta pačia kryptimi. Ir tai nėra atsitiktinumas.
„Kameros yra orientuotos į tą pačią kryptį. Jei įvažiavus buvo priekis užfiksuotas, tai ir išvažiuojant bus priekis užfiksuotas. Ir lygiai taip pat, jei įvažiuojant užfiksuotas galas, išvažiuojant irgi bus užfiksuotas galas. Abi kameros visą laiką žiūri ta pačia kryptimi. Nebus taip, kad važiuojant ta pačia kryptimi vienoje vietoje bus užregistruotas priekis, o kitoje – galas“, – užtikrino ekspertas.
Kaip aiškino R.Šlekys, taip kameros išdėstytos dėl metrologinių reikalavimų ir priešingai daryti negalima.
Vienas iš pavyzdžių yra vilkikai su puspriekabėmis. Tokio junginio priekyje ir gale matomi numeriai skiriasi, todėl svarbu numerį fiksuoti visą laiką iš tos pačios pusės – arba visą laiką iš priekio, arba visą laiką iš galo.
Fiksuoja iš arti
Dar pernai sumontuoti sektoriniai greičio matuokliai ilgai dirbo tuščiai – daugiau nei pusę metų jie tik fiksavo pažeidimus, tačiau dėl problemų su metrologine patikra užfiksuoti pažeidėjai ilgai nebuvo baudžiami.
Bet atlikus metrologinę patikrą, matuoklių užfiksuoti duomenys nuo rugsėjo pradžios bus perduodami į Administracinių nusižengimų registrą (ANR).
Pažeidimo protokolas bus siunčiamas tokia pat tvarka, kaip ir užregistravus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu.
Sektorinių radarų kameros transporto priemones užfiksuoja 20–30 metrų atstumu.
Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspės specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį.
Be pirminio tikslo – matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse, bet kol kas ši funkcija dar neveikia.
