Neseniai netikėtai pradingo darbininkai, o jų palikta technika jau kelinta diena stovi apmirusi.
Pagrindinio kurorto įvažiavimo rekonstrukcijos darbus stebintiems žmonėms jau dabar aišku, kad iki numatyto termino likus vos kiek daugiau nei mėnesiui Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento išsišakojimų rekonstrukcija nebus baigta.
Gatvėje ne visur sumontuoti borteliai, nebaigti kloti šaligatviai ir formuoti žiedai, atskiros gatvės atkarpos dar neužpiltos gruntu, o visos gatvės asfaltavimo darbų pradžios dar nematyti.
Tad pastarosiomis dienomis iš čia pradingę kelininkai sukėlė įtarimų, ar sulaukus vėlyvo rudens, kai subjurs orai, rekonstruojamu keliu važiuojantiems palangiškiams ir poilsiautojams neteks mauroti per purvynus.
Pilasi abipusiai priekaištai
Paaiškėjo, kad darbų užsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) – ir gatvės rekonstrukciją atliekanti bendrovė „Hidrostatyba“ yra įsivėlusi į tarpusavio ginčus, o darbai šiame objekte nuo rugpjūčio apskritai yra sustabdyti.
„Hidrostatybos“ generalinio direktoriaus Igno Daunio manymu, netikėtų rangovo pastabų sulaukusi Kelių direkcija šitaip demonstruoja savo ambicijas dėl projekto trūkumų ir taip vėluojančiai įmonei dar labiau didina įtampą.
LAKD laikinasis direktorius Vitalijus Andrejevas teigė, jog laikinai sustabdžius statybos darbus siekiama užkirsti kelią rangovo piktnaudžiavimui ir galimam darbų brokui.
Patikrinusi statybos darbų technologijos projektą Kelių direkcija atkreipė dėmesį, kad jame numatytos naudoti statybinės medžiagos skiriasi nuo reikalaujamų projekte ir blogina kelio kokybę.
„Hidrostatybos“ vadovas I.Daunys gynėsi, jog techninis prižiūrėtojas yra jau patvirtinęs dalį atliktų darbų ir matė, kad jie atliekami taip, kaip reikalaujama projekte. Už juos Kelių direkcija jau yra atsiskaičiusi.
Darbai sustabdyti savaitei
Anot I.Daunio, labiau rangovo reikmėms ir darbų saugai naudojamame technologijos projekte liko apmaudžių klaidų jį kopijuojant nuo ankstesnio bendrovės objekto statybos dokumentų.
Tačiau ir iki tol „Hidrostatyba“ dirbusi griežtai pagal pagrindinio projekto reikalavimus ir tai užsakovui buvo žinoma.
„Pripažįstame savo aplaidumą ir tą dokumentą jau esame ištaisę. Bet ar abiem pusėms norint laiku pabaigti projektą buvo racionalu dėl to visai savaitei stabdyti darbus?
Ar pastebėtų trūkumų nebuvo galima taisyti rangovui dirbant toliau?“ – Kelių direkcijos sprendimo negalėjo suprasti I.Daunys.
Įmonės vadovas įtaria užsakovą turint piktų kėslų.
Liepos 27 dieną Kelių direkcija privalomus darbo dokumentus nurodė pateikti iki tos pačios dienos 17 valandos.
„Tai yra didelės apimties dokumentai, jiems nuskenuoti reikia laiko.
Kol tai buvo daroma įmonės būstinėje, užpraeitą trečiadienį Palangoje užgriuvo tikrintojai, o objekte neradus šių dokumentų buvo sustabdyti darbai“, – pasakojo I.Daunys.
Dokumentų objekte nerado
Tačiau, V.Andrejevo teigimu, su rangovu padažnėjus ginčams dėl projekto įgyvendinimo buvo suabejota, ar „Hidrostatyba“ iš viso turi šio objekto technologinį projektą, kuris detaliai nurodo darbų eigą ir naudojamas medžiagas: „Jis negali prieštarauti pagrindiniam objekto projektui, tačiau darbininkai užduotis vykdo būtent pagal technologinį projektą.“
Jo teigimu, užpraeitą trečiadienį objekto darbų vadovas negalėjo pasakyti, kur yra darbo dokumentai.
„Jeigu būtume buvę informuoti, kad jie yra skenuojami įmonės būstinėje Gargžduose, būtume ten nuvažiavę ir pasižiūrėję“, – sakė V.Andrejevas.
Teko dukart kloti vamzdžius
Tarp užsakovo ir rangovo nesantaika prasidėjo dar gegužės pradžioje, kai būsimoje gatvėje paklojus dalį lietaus nuotekų vamzdyno buvo pastebėta, kad jis įsirėmė į gatvę kertantį dujotiekį, kuris projekte klaidingai buvo pažymėtas tame pačiame aukštyje.
Kol projektas buvo taisomas, kol 120 metrų ilgio vamzdžiai buvo perkloti iš naujo, rangovas užgaišo pusantro mėnesio.
Anot I.Daunio, darbus teko stabdyti ilgame rekonstruojamos gatvės ruože, nes nepataisius projekto nebuvo aišku, kokiame gylyje vamzdyną montuoti už dujotiekio.
Rangovas Kelių direkcijos paprašė pusantro mėnesio pratęsti numatytą darbų terminą ir apmokėti dėl projektuotojų kaltės atliktus papildomus darbus.
Bet Kelių direkcija atsakė, kad šiuos neatitikimus rangovas privalėjo įvertinti dar prieš klojant vamzdyną.
„Mes pripažįstame, kad didžiąją dalį vamzdyno teko perkloti ne dėl rangovo kaltės.
Dėl to bus atidėtas darbų baigimo terminas ir sumokėta už neplanuotus darbus.
Bet atsisakome mokėti už maždaug 50 metrų ilgio vamzdyno dalį nuo šulinio iki dujotiekio, nes prieš jį klojant pirma reikėjo atsikasti visą ruožą ir įvertinti inžinerinių tinklų aukštį“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.
Pasak jo, būtent tokia darbų tvarka nurodyta direkcijai pateiktame technologiniame projekte.
Vadinasi, jo nebuvo laikomasi arba rangovas tuo metu neturėjo šio dokumento.
Nesutaria dėl grotelių
Netrukus paaiškėjo, kad „Hidrostatyba“ nusipirko netinkamas lietaus vandens surinkimo groteles, – jų vertikalioji dalis yra aukštesnė už bortus.
I.Daunys tikina, kad šis konkretus gaminys buvo nurodytas projekte.
V.Andrejevo teigimu, nurodyta konkretaus gaminio markė tebuvusi techninė projekto klaida.
„Rangovui turėjo būti gerai žinoma, kad Statybos įstatymas draudžia projekte nurodyti konkretų gaminį.
Ten buvo pasakyta tik kokį svorį grotelės turi atlaikyti ir koks turi būti jų vandens pralaidumas“, – aiškino Kelių direkcijos vadovas.
Pasak V.Andrejevo, projektas nedetalizuoja, kaip kelkraštyje turi būti sumontuotos grotelės, todėl „Hidrostatyba“ gali įsigyti bet kokį gaminį, o tarp užsakovo ir rangovo kilę ginčai dėl grotelių netrukdo asfaltuoti gatvės.
Abi pusės neabejoja, kad tarpusavio ginčai persikels į teismus, bet „Hidrostatybos“ vadovas I.Daunys ir LAKD laikinasis direktorius V.Andrejevas pripažino, kad dėl to neturėtų nukentėti rekonstruoto įvažiavimo į Palangą laukianti visuomenė.
