Aplinkos ministerija šiuos ir kitus siūlymus, tarp kurių yra ir vienkartinė negrąžinamoji subsidija gyventojui turimą 10 metų ar senesnį automobilį pridavus kaip netinkamą eksploatuoti, praeitą savaitę pateikė Vyriausybei.
Teršia automobilių likučiai
„Nereikėtų pamiršti, kad eksploatuojant transporto priemones tarša susidaro ne tik dėl išmetamų dujų kiekio, bet ir dėl pačių nenaudojamų automobilių dalių atliekų.
Rinkoje vis dar yra daug nelegalių automobilių ardytojų, kurie kaip fiziniai asmenys priduoda vertingas transporto priemonių atliekas atliekų tvarkytojams ir už tai gauna atlygį, o nevertingas atliekas tiesiog šalina į aplinką. Dėl to ir matome užterštas automobilių atliekomis vandens telkinių pakrantes, pamiškes ir pan.“, – sakė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoitas.
ENTPTA skaičiuoja, kad Lietuvoje kasmet išardoma 50-60 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, iš kurių apie 30 proc. (15-20 tūkst. tonų) susidaro rinkoje vertės neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos gaminių ir kitokių automobilinių dalių, kurios patenka į buitinių atliekų sąvartynus, pamiškes, nuošalesnes vietas ir panašiai.
Privertus gyventojus atsisakyti automobilių per mokesčius šių šiukšlių gali dar padaugėti.
Verslininkai mokesčio išvengia
Kasmet savivaldybės priverstos skirti nemažai lėšų bešeimininkių atliekų, tokių kaip padangų, bamperių, stiklo, gumų, automobilio salonų dalių ir panašiai tvarkymui.
„Automobilių apmokestinimas ir kitos numatytos priemonės, teikiamos Vyriausybei, vargu ar sumažins realią taršą aplinkai. Atliekų tvarkymo įstatymas numato pareigą gamintojams ir importuotojams finansuoti nenaudotų automobilių atliekų tvarkymą, tačiau realybė yra kiek kitokia – finansuojamas tik pusės įvežtų transporto priemonių atliekų tvarkymas“, – pastebėjo V. Jankoitas.
Transporto priemonių importuotojai Aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pareigą organizuoti bei finansuoti transporto priemonių atliekų surinkimą, vežimą, atliekų panaudojimą ir perdirbimą, teikti duomenis apie į Lietuvos rinką išleistas transporto priemones.
Teisės aktai taip pat numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas tokių automobilių priėmimo vietas. Gyventojams draudžiama patiems ardyti automobilius.
Skaičiuojama, kad šalyje yra apie 5 tūkst. subjektų, turinčių teisę verstis prekyba transporto priemonėmis.
„Jei kontroliuojančios institucijos užtikrintų įstatymo nuostatų laikymąsi, tai ištrauktų mokesčių valstybei nemokantį verslą iš šešėlio, sudarytų vienodas konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams, o nenaudojamų automobilių atliekos būtų tinkamai sutvarkomos ir nepatektų į aplinką“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
GIA kartu su ENTPTA yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. GIA organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (pavyzdžiui, alyvos, filtrų, plastiko, gumos, padangų ir kitų) tinkamą sutvarkymą bei užtikrina ES direktyvos, reglamentuojančios automobilių atliekų tvarkymą, vykdymą Lietuvoje.
Tokiu būdu užtikrinama, kad automobilių atliekos yra tinkamai sutvarkomos ir nepatenka į aplinką. Taip pat kasmet vykdomi aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ ir „Mes rūšiuojam autoservise“.
„Regitros“ duomenimis, 2017 metais pirmą kartą Lietuvoje iš viso buvo registruota 229 tūkst. naujų ir naudotų transporto priemonių, iš jų 182,3 tūkst. sudarė M1 klasės lengvieji automobiliai.
