Jie – gerokai griežtesni, nei vairuotojai galėjo įsivaizduoti. Valdžios atstovai neketina apsiriboti mokesčiu automobiliams.
Nustatė datą
Aplinkos ministerijos registruotame Vyriausybės nutarime „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“ atskleidžiama, kad vairuotojai ne tik turės mokėti už savo automobilius, bet taip pat bus ribojamas senesnių automobilių registravimas, didės dyzelino akcizas bei bus ribojamas automobilių eismas miestuose.
Yra ir keletas teigiamų ketinimų, bet jais greičiausiai galės pasinaudoti tik turtingesni gyventojai – planuojamos nuolaidos perkantiems naujus elektromobilius ar hibridus bei subsidijos keičiantiems seną automobilį į naujesnį.
Aplinkos ministerija atskleidė ir ruošiamą automobilių mokesčio įvedimo datą – 2020 metai. Įdomu tai, kad 2020-aisiais vyks Seimo rinkimai, todėl gali būti, kad su naujo mokesčio problemomis bei vairuotojų nepasitenkinimu teks tvarkytis naujai išrinktiems politikams.
12 svarbiausių pokyčių
Visas ministerijos sukurtas taršos mažinimo planas turi įsigalioti jau šių metų pabaigoje, o atskiroms priemonėms yra parinktos skirtingos datos. Plane numatyta ir daugiau pokyčių, liečiančių namuose naudojamus katilus, žemės ūkį bei gamybos pramonę, tačiau vairuotojams svarbiausi šie suplanuoti veiksmai.
– Kelių transporto priemonių įsigijimą ribojantis teisinis reglamentavimas. Riboti „Euro 4“ ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių įregistravimą pirmą kartą Lietuvoje.
„Euro 4“ standartas galiojo iki 2009-ųjų metų, taigi šis pakeitimas reikš, kad visų automobilių, pagamintų anksčiau nei 2009-ieji, registravimas Lietuvoje bus ribojamas. Planuojama įvedimo data – jau kiti metai, 2019-ieji.
– Taršos mokesčio lengvosioms transporto priemonėms įvedimas. Lengvųjų automobilių apmokestinimas pagal jų taršos lygį. Mokestį moka transporto priemonių savininkai. Tiesa, koks jis galėtų būti, kol kas tiksliai neviešinama. Planuojama įvedimo data – 2020-ieji.
– Dyzelinių degalų akcizo tarifo didinimas. Kiek tiksliai jis būtų didinamas, neviešinama.
– Dyzelinių transporto priemonių eismo ribojimas miestuose. Finansinės paskatos 5 didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) savivaldybėms, kurios riboja dyzelinių automobilių eismą mieste ar jo dalyje.
Finansinė paskata suteikiama už ribojimo įgyvendinimą ir gali būti panaudota tik su susisiekimo sektoriumi susijusiems tikslams įgyvendinti. Ši programa turėtų veikti 2020-2027 metais, bet finansavimas nenumatytas.
– Lengvųjų automobilių įsigijimo skatinimas. Finansinės paskatos fiziniams asmenims, įsigyjantiems naują elektra varomą ar hibridinį (elektra/benzinas) automobilį, taikant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio vienkartinę negražinamą subsidiją.
Ši programa veiktų 2021-2027 metais ir jai būtų skirta 20 mln. eurų. PVM dydžio nuolaida reiškia, kad elektromobiliai ir hibridai atpigtų penktadaliu. T.y., apie 25 tūkst. eurų vertės hibridą perkantis vairuotojas sutaupytų apie 4,3 tūkst. eurų, o apie 35 tūkst. eurų kainuojantį elektromobilį perkantis sutaupytų apie 6 tūkst. eurų.
Tai – pakankamai didelės nuolaidos, bet numatyti 20 mln. eurų greitai išsektų. Jų vidutiniškai užtektų tik 4,7 tūkst. hibridų arba 3,3 tūkst. elektromobilių pirkėjų.
– Lengvųjų automobilių keitimo į mažiau taršius skatinimas. Finansinės paskatos fiziniams asmenims, įsigyjantiems ne senesnį kaip 6 metų ne dyzelinu varomą lengvąjį automobilį, turimą 10 metų ar senesnį automobilį pridavus kaip netinkamą eksploatuoti (vienkartinė negrąžinamoji subsidija).
Ši programa taip pat veiktų 2021-2027 metais ir jai būtų skirta net 40 mln. eurų. Toks planas turi bene daugiausiai perspektyvų, turint omenyje lietuvių perkamąją galią. Tačiau ypač svarbu, kaip tiksliai suplanuotos subsidijos bus paskirstytos ir ar tuo nepasinaudos pelną suuodę automobilių perpardavinėtojai.
– Įrengti nuotolinio registravimo sistemą greitkeliuose ar miestuose, kuri identifikuotų ir registruotų išmetamų teršalų kiekio ir kitų parametrų kelyje neatitinkančias transporto priemones.
Registravimo rezultatai sudarytų pagrindą administracinei atsakomybei taikyti (pavyzdžiui, techninės apžiūros talono anuliavimui), ar pradžioje, automobilių savininkų informavimui apie automobilio technines problemas)) ar imtis kitų teisėtų priemonių mažinant itin taršių transporto priemonių skaičių keliuose. 2020-2030 metais tam bus skirta 4 mln. eurų.
– Sukuriama galimybė gyventojams pranešti apie kelyje pastebėtas akivaizdžiai aplinkos orą teršiančias transporto priemones.
Galimai teršiančios transporto priemonės savininkas gautų informacinį pranešimą dėl jo automobilio techninės būklės su rekomendacija susitvarkyti. Gavus dėl to paties automobilio didesnį skaičių pranešimų per nustatytą laikotarpį, automobilio savininkas būtų kviečiamas į techninės apžiūros centrą atlikti nurodyto automobilio išmetamų teršalų kontrolę.
– Finansinės paskatos fiziniams ir juridiniams asmenims, įsidiegusiems NOx selektyviosios katalitinės redukcijos technologiją ūkinei komercinei veiklai naudojamose sunkiosiose transporto priemonėse. Finansinės paskatos forma – dalinis patirtų diegimo išlaidų kompensavimas priemonės savininkui.
Ši programa taip pat veiktų 2021-2027 metais ir jai būtų skirta dar 20 mln. eurų.
– Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas. Finansinės paskatos miestų savivaldybėms elektra varomų miesto viešojo transporto priemonių įsigijimui. 2021-2027 metais tam būtų skirta 30 mln. eurų.
– Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas. Finansinės paskatos rajonų savivaldybėms elektra varomų ir (arba) hibridinių viešojo transporto priemonių įsigijimui. 2021-2027 metais tam būtų skirta dar 30 mln. eurų.
– Ekologinio vairavimo įgūdžių formavimas ir skatinimas. Viešinimo kampanijos, skatinančios vairuotojus vairuoti transporto priemonę ekologiškai, taikyti ekologiško vairavimo metodus, atskleidžiančios ekologiško vairavimo ypatumus. Planuojama data – 2019-2030 metai, tam bus skirta 30 tūkst. eurų.
Ėmėsi savo nuožiūra
Kaip teigiama projekte, Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje apie Lietuvą nurodoma, kad išmetamų į atmosferą teršalų koncentracija šiuo metu neviršija taikomų nacionalinių ribų, bet didesnieji miestai kenčia nuo transporto priemonių spūsčių, prastos oro kokybės ir kitų problemų, o miestų savivaldybėms trūksta lėšų jas išspręsti.
Projekto autorių teigimu, transporto priemonių apmokestinimas Lietuvoje yra mažiausias ES ir jį nustatant neatsižvelgiama į transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą – jokia forma neapmokestinti asmeniniai lengvieji automobiliai, nerenkamas kelių naudotojų mokestis už asmeninius lengvuosius automobilius, didelę automobilių parko dalį sudaro seni automobiliai, naujai Lietuvoje registruotų automobilių išmetamas teršalų kiekis gerokai viršija ES vidurkį, akcizas variklių degalams, benzinui ir dyzeliniam kurui yra vienas iš mažiausių ES.
Šį planą dar turi patvirtinti Vyriausybė.
