Apibraižyti, net aplaužyti automobiliai, į permirkusią žemę įklimpę ratai – kasmet kartojasi tos pačios problemos, kurių būtų galima išvengti sau uždavus vos vieną klausimą.
Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atskleidžia, kaip pasirinkus važiuoti miško keliuku nubrėžti ribą tarp pamatuotos ir jau gerokai per didelės rizikos.
„Vykstant į gamtą, o ypač ieškant nuošalesnių poilsio vietų pasitaiko situacijų, kai vairuotojas mato, kad keliukas prastėja, bet tarsi vis dar yra išvažiuojamas, todėl kelionė tęsiama toliau.
Sustoja tik tada, kai pamato, kad automobilis įstrigo, užklimpo, pakibo ar nebegali apsisukti. Tačiau tuomet jau būna per vėlu.
Bet kokiam keliui galima taikyti paprasčiausią taisyklę, kuri akimirksniu parodo, ar saugu važiuoti toliau.
Tiesiog atsakykite sau, ar kelias yra pakankamai geras, kad juo būtų galima drąsiai išvažiuoti atbuline eiga. Jei ne, tuomet viskas – čia jūsų kelionė ir turi baigtis“, – sako jis.
Situacija gali pasikeisti
Pasak A. Žiukelio, jei pakliuvę į tokią situaciją primygtinai norite įsitikinti, ar situacija už artimiausio vingio nepagerės, tiesiog palikite automobilį, paėjėkite pėsčiomis ir suprasite, kas jūsų laukia.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad itin permainingi, šios vasaros orai galėjo iš esmės pakeisti natūralios dangos keliukus, todėl rizikinga pasikliauti žinojimu, kad maršrutas pažįstamas: dėl stiprių liūčių net ir puikiai pažįstamos vietos gali būti tapę neišvažiuojamomis.
Pagrindiniai požymiai, kad kelias tikrai yra labai prastas ir esant galimybei verta suktis atgal: jis tampa labai vingiuotas, duobėtas, su didesniais nuolydžiais, telkšo vanduo ir neįmanoma suprasti, kiek jis gilus ir kas po juo.
Anot A. Žiukelio, paprasčiausias priemolis kaimo keliuką po gero lietaus gali paversti tikru slalomu.
„Sprendimas prastu keliuku judėti toliau gali lemti automobilio sugadinimą, kai bandoma bekele apvažiuoti prasčiausias vietas, apsisukti – tada neretai atsitrenkiama į medį, kelmą ar krūmą, pakimbama ant žolėse pasislėpusio akmens.
Žinokite, kad miško keliukuose, kaip ir visuose kituose viešam eismui skirtuose keliuose, galioja civilinės atsakomybės draudimo apsauga, bet nepaisant to pirmiausiai pasverkite, kiek streso patirsite ir kiek laiko sugaišite, jei įstrigsite ar apgadinsite automobilį“, – teigia specialistas.
Kur saugu statyti?
Vairuotojai be didesnių nuotykių pasiekę parkavimo vietą turėti pasistengti automobilį pastatyti saugiai.
Nerekomenduojama rinktis samanų dangos ar stataus nuolydžio – kur kas patikimesnės aukštumose esančios vietos su žvyringa danga.
Vairuotojai taip pat turėtų nesiglausti pernelyg arti kitų automobilių, nes poilsio vietose žmonės paprastai turi įvairios įrangos, daugiau daiktų ir reikia palikti užtektinai vietos durelėms atidaryti.
Be to, negalima užstatyti pravažiavimų, palikti automobilių prie pat sankryžų, ant posūkių ar kelio vingių.
Automobilį paliekant visai dienai, nepatartina jo statyti po medžiais, geriau tiesiog pasirūpinti nuo saulės kaitinimo apsaugančiais dangalais.
Vertėtų pasitikrinti, ar nepalikti atidaryti ar praviri langai bei stoglangiai. Jei yra galimybė, reikėtų stengtis automobilį pakreipti taip, kad saulė kaitintų į galą – taip jis įkais mažiau.
Taip pat nepatartina palikti daiktų automobilio salone – tai, ko neprireiks, geriau sudėti į bagažinę.
Lietuvoje įsigaliojus tvarkai, kad nebūtina vežiotis vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos ir draudimo dokumentų, vykstant ilsėtis į gamtą, juos galima palikti namuose.
