Automobilių ridos klastojimas Lietuvoje smarkiai paplitęs, bet policijos tyrimus galima suskaičiuoti pirštais.
Per trejus metus, kai pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė už tokias aferas, iškelta vos dešimt bylų, nors klastotojai elgiasi itin įžūliai.
Šį mėnesį kriminalistai buvo sulaikę 41 metų šiaulietį, kurį puikiai pažįsta automobilių prekeiviai iš visos Lietuvos.
Automobilių turgavietėse Andriucha arba Šiauliansku vadinamas vyras itin populiarus tarp tų, kurie nori sumažinti parduodamo automobilio ridą. Manoma, kad šiomis aferomis šiaulietis, apsiginklavęs moderniais prietaisais ir kompiuterinėmis programomis, verčiasi apie 10 metų.
Policijos žiniomis, Andrius ne tik klastoja ridą, bet ir gali padaryti taip, kad neįsižiebtų apie defektą, pavyzdžiui, neveikiančias saugos pagalves, pranešantys prietaisai.
Tokios paslaugos tarp prekeivių ypač paklausios, nes pašalinti gedimą kainuoja daug brangiau nei jį paslėpti.
Kauno automobilių turgaus prekiautojai „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad už ridos duomenų sumažinimą ir defektų užmaskavimą, nelygu automobilio markė ir gamybos metai, Andrius ima nuo 20 iki 300 eurų.
Brangiausiai kainuoja korekcijos apynaujuose BMW, „Mercedes-Benz“ ir kituose aukštos klasės automobiliuose.
Atrodo, kad Andrius nelegalios veiklos nemetė ir po to, kai jam buvo iškelta byla. „Lietuvos ryto“ korespondentas, apsimetęs dėl didelės parduodamo automobilio ridos susirūpinusiu prekeiviu, prieš porą dienų su juo susitiko Kauno automobilių turguje Taikos prospekte.
Pas klientus – motoroleriu
„Didelė tikimybė, kad mūsų klausomasi“, – Andrius iškart telefonu perspėjo jam paskambinusį tariamą klientą. Išklausęs apie automobilio „Škoda“ problemas jis pasiūlė atvykti į turgavietę.
Nors dėl jo veiklos ką tiktai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Andriucha Kauno automobilių turguje toliau jautėsi kaip žuvis vandenyje.
Kone kasdien į Kauną atvykstantis šiaulietis savo mikroautobusą „Volkswagen Multivan“ su reikiama įranga toliau stato turgavietėje.
Kad nereikėtų vaikščioti po didelę teritoriją, Andrius pas klientus atlekia motoroleriu.
Susitikę su juo ties įvažiavimu į turgavietę netrukus pasiekėme tarnybinį redakcijos „Škoda Octavia“ be skiriamųjų ženklų.
Iš karto griebiau jautį už ragų: „Pažįstami mašinų pardavėjai sakė, kad į jus galima kreiptis. Mano 2007 metų laidos „Škoda“ reikėtų atsukti ridą nuo 200 tūkst. iki kokių 120 tūkst. kilometrų.
Dabar ją parduodu ir noriu gauti geresnę kainą.“
Skundėsi, kad tapo žinomas
Išgirdęs tokį prašymą šiaulietis pasiūlė persikelti į aikštelę, esančią prie picerijos.
Įdėmiai nužvelgęs automobilį „Škoda“ Andrius ištarė: „Matai, neseniai pagarsėjau, praėjusią savaitę apie mane pasirodė straipsnių.“
Vyras domėjosi, iš kur gavau jo telefoną, ar nesu pareigūnas. Buvo matyti, kad jis svarstė, ar galima pasitikėti nepažįstamu žmogumi.
Vis dėlto Andrius buvo gana atviras – paklaustas, ar pareigūnai jį pagavo, prisipažino: „Mane sekė ekonominė policija, klausėsi pokalbių telefonu.“
Pasiteiravus, kiek kainuotų atsukti ridą, jis dar kartą pakvietė tęsti pokalbio prie picerijos, esančios maždaug 200 metrų nuo susitikimo vietos: „Man motoroleryje benzinas baigėsi, įsipilsiu ir atvažiuosiu.“
Andrius atsitiktiniu žmogumi iki galo nepasitikėjo. Tyrėjų žiniomis, didžiąją dalį jo klientų sudaro turguje dirbantys mašinų pardavėjai.
Šiauliečio žinios – puikios
Sutartoje vietoje laukdamas Andriaus netrukus sulaukiau jo skambučio – planai pasikeitė, tad viskas nukeliama kitai dienai: „Susitikime rytoj.“
Kitą rytą atsiliepęs telefonu jis pareiškė galintis priimti turguje: „Esu vietoje.“
„Lietuvos ryto“ žurnalistui atskleidus kortas Andrius ėmė muistytis – esą pokalbio metu negirdėjo, ko iš jo norima.
Vyriškis aiškino dirbantis legaliai – pagal verslo liudijimą remontuojantis mašinas, nustatantis gedimus. Andrius tikino, kad automobilių defektų nemaskuoja, tik praneša savininkams apie trūkumus, kuriuos reikėtų sutvarkyti.
Paklaustas apie ridos atsukimą pašnekovas vengė tiesaus atsakymo: „Pasikeitus įstatymams (2015 metų rudenį pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė už ridos klastojimą. – Red.) nesupratau, kas gera, o kas – bloga.
Vykstant tyrimui nenoriu nieko komentuoti – tam yra advokatas.“
Pokalbio metu vyras demonstravo puikias žinias apie automobilius, jų ridą, elektronines sistemas, aiškino apie tam tikrų modelių „Mercedes-Benz“ oro pagalvių ir „Volkswagen Golf“ odometrų ypatumus.
Dirbtuvės – mikroautobuse
Apie Andriaus sugebėjimus ir pačiame Kauno automobilių turguje sklinda legendos – esą jis turi geriausias technikos priemones, skirtas ridai atsukti ir defektams paslėpti, nelegaliai įsigydavo po 5 tūkst. eurų kainuojančias specialias kompiuterines programas.
Sudėtingesniais atvejais auksarankis išimdavo prietaisų skydelį ir nešdavosi jį į mikroautobusą, kuris paverstas mobiliosiomis dirbtuvėmis, – jame yra visa reikiama įranga.
Jei techninė užduotis paprastesnė, kilometrai būdavo ištirpdomi čia pat, kliento automobilyje.
„Įtariama, kad šiaulietis parduodamo automobilio ridos rodmenis prekeivių pageidavimu atsuko dešimtimis ar net šimtais tūkstančių kilometrų.
Tad pirkėjas patikėdavo, kad tuo automobiliu nebūdavo intensyviai važinėjama“, – sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Gailutė Smagriūnienė.
Ilgą laiką turgavietėse sukinėjęsis Andrius turėjo susikrauti nemenką turtą – kalbama, jog jo dienos pajamos kartais siekdavo tūkstantį ir daugiau eurų.
Ridos klastojimu įtariamas vyras „Lietuvos rytą“ tikino, kad jo įranga – legali, ją įsigyti gali visi, o ja galima atlikti įvairius darbus: „Čia tas pat kaip peilis – gali juo daržoves pjaustyti, o gali ir žmogų nužudyti.“
Pričiupo su įkalčiais
Andrius įtaria, kad pareigūnai jo pokalbių telefonu klausėsi maždaug pusę metų.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai praėjusią savaitę jį sulaikė vienoje šio miesto turgaviečių.
Įkalčiais tapo ne vien pokalbių įrašai, bet ir įranga, per reidą rasta šiauliečio mikroautobuse „Volkswagen Multivan“.
Automobilių turgaviečių įžymybei pareikšti įtarimai dėl ridos klastojimo ir nelegalios ūkinės-komercinės veiklos – jis neturėdamas leidimo prekiavo automobiliais, remontavo jų elektros instaliaciją.
Andriuchos paslaugomis naudojosi prekeiviai iš visos Lietuvos.
Pričiuptam auksarankiui gresia baudžiamoji atsakomybė iki ketverių metų.
Įtarimai kol kas pareikšti tik jam vienam, bet atsakomybėn turėtų būti patraukti ir užsakovai.
Uždraudė įvažiuoti į turgų
Kalbama, kad Andriui žalią šviesą galėjo uždegti kai kurių miestų turgaviečių darbuotojai, – esą už atlygį buvo užsimerkiama prieš jo nešvarius darbus.
„Šį žmogų aš pažįstu iš matymo. Girdėjau, kad jis užsiima automobilių diagnostika, bet apie jo nelegalią veiklą iki sulaikymo nebuvau girdėjęs“, – apie Šiauliansku vadinamą vyrą pasakojo Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis.
Šiaulietis nėra sudaręs sutarties dėl automobilių remonto, nuomos ar kitų paslaugų turgavietės teritorijoje.
Į turgavietę savo transportu Andrius gali patekti dviem būdais – sumokėjęs už parą 1,5 euro mokestį (savaitė – 12 eurų) arba prisiglaudęs po kurios nors plotą išsinuomojusios įmonės sparnu.
Po naujausio elektronikos specialisto iš Šiaulių akibrokšto V.Naujanis pranešė „Lietuvos rytui“, kad jam nuo šiol bus uždrausta įvažiuoti į turgų, – apsaugai jau duoti atitinkami nurodymai.
Šis draudimas būtų panaikintas, jeigu teismas pripažintų Andrių nekaltu arba policija nutrauktų tyrimą.
Bet, sprendžiant iš įrodymų gausos, mažai tikėtina, kad tai įvyks.
Gudrauja nuo senų laikų
„Automobilių ridos klastojimo gijos siekia sovietmečio laikus, tačiau tuomet tikslai buvo visai kiti – vairuotojai dirbtinai padidindavo ridą“, – kalbėjo motorinių transporto priemonių technines ekspertizes atliekančios bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Deklaravus didesnę ridą atsirasdavo galimybė pasisavinti degalų, kurie neva būdavo sudeginti kelyje.
Ridos mažinimo vajus prasidėjo prieš tris dešimtmečius, kai iš Vakarų Europos pradėta masiškai gabenti naudotus automobilius.
„Vieša paslaptis, kad šis reiškinys neišnyko net tuomet, kai už šią veiklą buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – kalbėjo R.Vėlavičius.
Štai Kretingoje jis matė viešai pakabintą plakatą, kuriame siūloma ridos koregavimo paslauga.
R.Vėlavičius mano, kad ridos klastojimas nėra tik Lietuvos problema.
Net labai išsivysčiusiose Europos šalyse egzistuoja šešėlinė ekonomika, o jos dalis gali būti ir ridos klastojimas.
Nėra neįveikiamų užkardų
Pasak eksperto, senesnio modelio automobiliuose ridą rodančius ratukus būdavo labai lengva sukioti – pakakdavo prijungti elektrinį variklį.
Naujose transporto priemonėse šiam tikslui naudojama elektroninė įranga.
Nors automobilių gamintojai kartais giriasi sukūrę neįveikiamas sistemas, dažniausiai jos tokios būna tik porą metų ar vos porą mėnesių.
„Vienas žmogus sugalvoja kokią nors gudrybę, o koks šimtas žinovų svarsto, kaip ją apeiti, ir galiausiai randa sprendimą. Juk kompiuterių antivirusines programas taip pat tenka nuolat atnaujinti“, – aiškino R.Vėlavičius.
Dėl šios priežasties nustatant tikrąją transporto priemonės ridą jis siūlė vadovautis visais prieinamais informacijos šaltiniais – techninės apžiūros, remonto centruose užfiksuotais duomenimis. Ridą galima susieti ir su darbo laiko apskaita.
Nurodė reikšmingą ribą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros lektorius Vidmantas Pumputis neabejoja, kad tikslią automobilio ridą galima nustatyti beveik visais atvejais.
Tiesa, jis turėtų būti pagamintas po 2010 metų.
„Naujesniuose automobiliuose gausu dubliuojančių sistemų, duomenys fiksuojami atskiruose blokuose, todėl juos visiškai pakeisti būtų pernelyg sudėtinga, be to, reikėtų didelių sąnaudų“, – kalbėjo ekspertas.
Kai kuriuose automobilių modeliuose šios sistemos pradėtos diegti 2003 metais, tačiau masinis naudojimas prasidėjo vėliau.
V.Pumputis neabejoja, kad ridos klastojimo populiarumas mažėja. Dar visai neseniai pernelyg nestebindavo atvejai, kai atgabenus transporto priemonę į pakartotinę techninę apžiūrą Lietuvoje jos rida būdavo sumažėjusi.
Kaina užgožia baimę
V.Pumputis stebėjosi vis dar gaju Lietuvos gyventojų įpročiu pirkti kuo pigesnį automobilį nesigilinant į jo būklę, mat remonto išlaidos vėliau gerokai viršija išties patikimos transporto priemonės kainą. Itin brangiai atsieina variklio, pavarų dėžės remontas.
Rida – labai svarbus veiksnys. Kuo ji didesnė, tuo tikėtinas ir didesnis įvairių detalių, mazgų nusidėvėjimas, kartu ir papildomos išlaidos.
Dėl šios priežasties pats pirkėjas turėtų stengtis sužinoti kuo daugiau apie perkamą transporto priemonę.
„Vakarų Europoje žmonės automobilius dažniausiai parduoda dėl dviejų priežasčių – didelės ridos arba patirto eismo įvykio“, – kalbėjo V.Pumputis.
Bendraudamas su „Toyota“ atstovybės darbuotojais jis sužinojo, kad net 70–80 proc. žmonių, patikrinusių perkamą automobilį atstovybės centre, atsisakė pirkinio.
„Loterijose žmonės taip pat išlošia, tačiau taip nutinka labai retai“, – įsitikinęs V.Pumputis.
Veikia psichologinė riba
Naudotais automobiliais prekiaujančios bendrovės „Patikimi automobiliai“ direktorius Vismantas Baršys tikino, jog yra labai didelė tikimybė, kad daugelyje senesnių kaip 10 metų automobilių rida suklastota: „Kad ir kiek metų būtų automobiliui, skelbimuose dažniausiai nurodoma maždaug 200 tūkstančių kilometrų rida, kuri jau tapo psichologine riba pirkėjui.“
Jis tokiais skaičiais netiki, nes net ir mažai naudojamas automobilis užsienyje per metus nuvažiuoja 20–30 tūkst. kilometrų, o įprasta rida siekia 50–70 tūkstančių kilometrų.
Lietuvoje pirkėjai siekia įsigyti labai gerą automobilį už labai mažą kainą, todėl pardavėjai ir stengiasi sudaryti vaizdą, kuris atitiktų kliento lūkesčius, tačiau tai smarkiai prasilenkia su tikrove.
Pasak V.Baršio, jeigu transporto priemonė buvo naudojama Lietuvoje, visą informaciją apie ją po 2006 metų nesunku rasti.
Kita vertus, dažnai automobiliai iš užsienio šalių atkeliauja jau suklastojus ridą ir tuomet užduotis tampa gerokai sunkesnė.
Itin sudėtinga gauti patikimų duomenų apie automobilius, atkeliavusius iš Italijos, Prancūzijos, Švedijos.
„Atsiranda vis daugiau galimybių nustatyti tikrą automobilio ridą, tačiau ne visada apsimoka imtis tokio darbo – tai lemia transporto priemonės kaina, pagaminimo metai ir kitos aplinkybės“, – kalbėjo V.Baršys.
Atskleisti klastojimo atvejus – sudėtinga
Ramūnas Matonis
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas
„2016 metais buvo pradėtas vienas, o pernai – aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl automobilių ridos klastojimo.
Žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesikreipia į policiją, o tyrimas gali būti pradedamas tik gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba pats prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius.
Taip pat sudėtinga nustatyti, kurioje šalyje buvo suklastota rida – užsienyje ar atgabenus mašiną į Lietuvą prieš pardavimą. Automobilių pardavėjai dažniausiai tvirtina, kad tokį automobilį pirko užsienyje, tad apie galimą klastojimo atvejį nieko nežino.
Taip pat aiškinama, kad buvo pakeistas prietaisų skydelis.
Naudotus automobilius perkantiems žmonėms reikėtų būti atidiems, tikrinti perkamo automobilio dokumentus ne tik vietoje, bet ir paprašyti, kad jie būtų patikrinti automobilių apžiūros centruose.
Vertėtų pasikonsultuoti ir su specialistais, kurie pagal automobilio susidėvėjimą gali preliminariai pasakyti, kiek toks automobilis iš tikrųjų yra nuvažiavęs.“
