Specialistai pažymi, kad 17–24 metrų ilgio techninės apžiūros stotyse esančias patikros linijas automobilis vidutiniškai įveikia per 15 – 25 minutes, todėl iš pažiūros, judėjimo greitis neturėtų kelti problemų.
Kiti transporto priemonių techninės būklės tikrinimo etapai taip pat nėra rizikingi.
Problemos – visur tos pačios
Visgi po šios Skuode nutikusios nelaimės techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ nariai susirinko į neeilinį pasitarimą, kuriame ėmėsi svarstyti ką reiktų keisti siekiant užkirsti kelią bet kokiems incidentams.
Skirtingų TA centrų vadovai minėjo tas pačias problemas, kurias lemia žmogiškasis faktoriaus ir šiuo metu naudojama diagnostinė įranga. Siūlomi sprendimai taip pat buvo panašūs.
„Darbų saugos taisyklės yra visiškai aiškios, todėl jei visi – tiek kontrolieriai, tiek vairuotojai – jų laikytųsi, niekada nekiltų bėdų.
Tačiau akivaizdu, kad kai kurie mūsų darbuotojai, kasmet tikrinantys dešimtis automobilių, praranda budrumą ir nebelaiko jų pavojaus šaltiniais.
Tai tampa ypač didele problema, kai automobilio vairuotojas negali pasigirti gerais automobilio valdymo įgūdžiais ir atvykęs į techninę apžiūrą dar patiria stresą.
Skuode pamatėme tragiškiausią įmanomą tokio aplinkybių derinio – dėl ilgametės darbo rutinos nebesisaugančio kontrolieriaus ir prasto vairuotojo susitikimo atomazgą“, – analizuodamas nelaimės priežastis teigė „Telšių TAC“ direktorius Arvydas Plienius.
Nori neįleisti klientų
Susirinkimo metu techninės apžiūros įmonių vadovai pripažino, kad nerimą keliančių nesusipratimų yra pasitaikę beveik visose techninių apžiūrų stotyse, tačiau lig šiol visi jie baigdavosi nedideliu išgąsčiu.
Netikėtai pajudėję automobiliai aplamdydavo vartus ar ratu įsmukdavo į važiuoklės apžiūrai skirtą duobę.
Ką daryti, kad panašūs incidentai nepasikartotų? Dažniausiai girdimi siūlymai – neleisti apžiūroje dalyvauti automobilio savininkui ar valdytojui.
Taip būtų eliminuotas bene didžiausio pavojaus šaltinis, o drauge kontrolieriai išvengtų siūlymų susitarti, negirdėtų klientų sakomų epitetų, manipuliacijų garsiais pavadinimais, pravardėmis, pareigomis, o kai kuriais atvejais netgi mosikavimo kumščiais ir grasinimų susidoroti.
Tačiau šiuo metu galiojančiuose norminiuose dokumentuose aiškiai užfiksuota, kad valdytojas turi teisę stebėti privalomosios apžiūros atlikimą.
Šia teise naudojasi 99 proc. automobilių savininkų. Nemažai jų daliai iš tiesų rūpi, kokias problemas pastebės kontrolierius ir ką reikės remontuoti. Dalis stoviniuoja greta, nes klientų laukimo salių – patalpų daugelyje stočių tiesiog nėra.
Be to, dažni atvejai kai saugumo sumetimais automobiliuose įrengiami įvairūs slapukai, todėl ir užvesti variklį galima tik su savininko pagalba, o tai padaryti apžiūros metu tenka ne kartą ir ne du.
Siūlo įrengti zonas
Patikrinti visų sunkvežimių sistemų be vairuotojo pagalbos apskritai nėra įmanoma.
„Kai kurie žmonės automobilį laiko šeimos nariu, todėl kontrolieriaus landžiojimas ieškant gesintuvo, vaistinėlės ar bandymas prisikasti prie bagažinėje esančio dujų baliono, vertinamas kaip įsiveržimas į asmeninę šventovę.
Jei apžiūros metu nutrūksta kokia nors žarnelė ar vamzdelis, jei dėl turbinos susidėvėjimo prasideda problemos su dyzeliniu varikliu – o tai nėra retenybė, bene vienintelis būdas išvengti konflikto yra automobilio savininko buvimas greta.
Kai žmogus savo akimis mato, kas daroma patikros metu ir suvokia, kad ant stabdžių stendo nutrūkusi žarnelė išgelbėjo nuo didelės bėdos gatvėje, tai apsaugo nuo kaltinimų kontrolieriams“, – kalbėjo A. Plienius.
Siūloma, kad transporto priemonės valdytojas ir toliau būtų greta automobilio, tačiau įrengiami klientams skirti takai ar zonos, iš kurių jie stebėtų patikrą.
Parodyti vaistinėlę ir gesintuvą, išjungti apsaugos sistemas, sudaryti sąlygas apžiūrėti bagažinėje esantį dujų balioną jie galėtų tik prašomi kontrolieriaus.
Visgi tokiu atveju liktų neišspręstas klausimas dėl agresyvaus automobilių savininkų elgesio ar neatidumo.
Išaugtų patikrinimo kaina
Kitas galimas permainų scenarijus – visiškas kliento atribojimas nuo patikros. Atvykus į techninės apžiūros stotį iš jo būtų paimami rakteliai, o gražinami pabaigoje – drauge su išvada ir išvardintais trūkumais, jei tik tokių aptinkama.
Tačiau tokiu atveju vieno automobilio apžiūrą privalėtų atlikti mažiausiai du kontrolieriai ar bent jau kontrolierius ir kiek mažesnę atsakomybę prisiimantis jo pagalbininkas.
Abiem atvejais patikros sparta ir darbo našumas išaugtų, tačiau apžiūra pabrangtų.
Techninių apžiūrų įmonių vadovai guodžiasi, kad dabartiniai įkainiai – vieni mažiausių Europoje.
Esą todėl jie neturi lėšų, kurias galėtų investuoti į patikros linijų modernizavimą ar įrangos, leidžiančios sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką įsigijimą.
„Šiaulių techninių apžiūrų centro“ direktorius Vaidotas Vaišvila pastebėjo, kad dviejų kontrolierių ar kontrolieriaus ir jo pagalbininko darbas prie vieno automobilio nieko nepakeis, kol vairuotojas pats dalyvaus apžiūroje.
„Daugiau tinkamai paruoštų specialistų incidentų riziką sumažintų, tačiau trikdžių, susijusių su pašalinių žmonių buvimu, jų užduodamais klausimais ar tam tikru spaudimu, kiekis liktų koks buvęs.
Galbūt tik automobilių savininkus ir jų palydą – neretai į techninę apžiūrą atvykstama net su mažamečiais vaikais – prižiūrėti būtų lengviau.
Permainos patikros neturėtų būti dalinės, bet iš esmės keičiančios techninę apžiūrą. Jei įsivelsime į įvairius kompromisus, dėl to tik išaugs kaštai“, – teigė V. Vaišvila.
Ne visur galėtų pritaikyti
„Utenos TAC“ vadovas Stasys Masiulis teigė, kad senesnėse patikros linijose, kuriose įrengtos universalios duobės važiuoklės ir pakabos apžiūrai, vairuotojų išvaryti būtų vargu ar įmanoma.
Ne tik dėl to, kad kontrolieriui reikėtų pagalbininko, bet ir dėl esamos infrastruktūros – kol kas daug kur nėra net teorinių galimybių įrengti atskirus klientų laukiamuosius.
„Teoriškai apsieiti be automobilių šeimininkų paslaugų įmanoma ir šiandien. Mes jau dabar kategoriškai draudžiame klientams patiems važiuoti per apžiūros duobę.
Bent porą kartų kontrolierių pakviesti važiuoti iki pakabos tikrinimo stendo vairuotojai su savo automobiliais į jas įkrito. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai.
Tačiau žmonės tik stebės techninę apžiūrą iš šalies, o vienas kontrolierius turės keletą kartų išlipti iš apžiūros duobės tam, kad pasuktų vairą, pajudėtų į priekį, įjungtų – išjungtų variklį, ne tik gerokai pailgėtų pati apžiūra, bet kontrolieriui tektų gerokai didesnis fizinis krūvis.
Tai tikrai neprisidėtų prie geresnės saugos užtikrinimo“, – svarstė S. Masiulis.
„Transekstos“ susirinkime dalyvavęs Lietuvos transporto saugos administracija direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius rekomendavo atidžiai išanalizuoti visus pastaraisiais metais techninės apžiūros centruose įvykusius incidentus ir tik nustačius jų priežastis priimti sprendimus dėl sisteminių permainų.
Patys techninių apžiūrų įmonių vadovai patikino, kad būtent tai daro kiekvieną dieną.
