Vidutinio greičio matuokliai susidūrė su rimta problema

Pirmadienį paaiškėjo, kad vidutinio greičio matuokliai neveiks mažiausiai dar du mėnesius.

Jau dabar prieš kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą yra pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie sektorinius greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį (kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ ir Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį“). 

Bet greičio mėgėjai vis dar važinėja nebaudžiami. Vidutinio greičio matuoklių sistemą įrengusi Lietuvos kelių direkcija žadėjo, kad vėliausiai ji bus įjungta iki birželio pabaigos, bet atėjus liepai pažeidėjai vis dar nefiksuojami.

„Šiuo metu matuokliai veikia tik prevenciškai. Mes pažeidėjus matome, bet bausti jų negalime“, – pripažino LAKD atstovai.

Pasak LAKD vadovo Vitalijaus Andrejevo, rimčiausia problema įvyko po to, kai pagal viešuosius pirkimus atrinkus metrologinę patikrą turinčią atlikti laboratoriją, konkursą laimėjusi „EKS tyrimų laboratorija“ tvirtino, kad tikrinimo metodika netiksli ir pagal ją metrologinės patikros įvykdyti neįmanoma.

Laboratorijos specialistų teigimu, pagal tokią metodiką atlikus patikrą, už greičio viršijimą nubaustas vairuotojas galėtų ginčyti skirtą baudą.

Tačiau metodiką parengusi laboratorija, Vilniaus metrologijos centras, tikino, kad viskas tvarkoje.

Taip kilo ginčas tarp dviejų laboratorijų, kurio nepavyko išspręsti net bendrais pokalbiais. Todėl LAKD pasiryžo atlikti auditą ir išsiaiškinti, ar metodika yra teisinga. Tai svarbu ir kasmetinei patikrai. 

Šalių sutarimu, nuspręsta su EKS laboratorija nutraukti sutartį ir skelbti konkursą iš naujo. Tačiau viena iš esminių problemų yra tai, kad Lietuvoje metrologinę patikrą atlikti gali tik viena iš dviejų minėtų laboratorijų. Jei naują LAKD konkursą laimės Vilniaus metrologijos centras, patikra bus atlikta per du mėnesius.

Kartu LAKD aiškinsis, ar metodikoje iš tiesų buvo trūkumų. Jei paaiškės, kad trūkumų, dėl kurių UAB „EKS tyrimų laboratorija“ negalėjo atlikti metrologinės patikros, iš tikrųjų buvo, Vilniaus metrologijos centrui gresia bauda. Tačiau jei paaiškės, kad trūkumų nebuvo, atsakomybė laukia EKS laboratorijos už sutarties atlikimo vilkinimą.

Tiesa, V.Andrejevas sutiko, kad jei išsipildytų pirmasis scenarijus – Vilniaus metrologijos centras atliktų vidutinio greičio matuoklių metrologinę patikrą, o vėliau paaiškėtų, kad patikros metodika buvo klaidinga – visus užfiksuotus pažeidimus tektų anuliuoti.

Tačiau jis vylėsi, kad Vilniaus mertologijos centras, ruošdamas metodiką, klaidų vis tik nepadarė.

„Ji yra akredituota laboratorija, ji atsako už savo sprendimus. Jos abi yra akredituotos. Mes negalime stovėti vietoje ir tikimės, kad abi šalys žino, ką daro“, – pabrėžė V.Andrejevas.

Metodikos parengimas kainavo 3630 eurų su PVM.

Sektorinių greičio matuoklių sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita – užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. 

Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų, ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože). Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas.

Nors pažeidėjai nėra baudžiami, greičio viršijimus matuokliai vis tiek fiksuoja bandymams ir bendrai informacijai.

LAKD teigimu, visi vidutinio greičio matavimo ruožai įrengti ten, kur leidžiamas 90 km val. greitis. Tačiau vien per birželį iš 2,7 mln. pro kameras pravažiavusių automobilių 57 384 vairuotojai važiavo vidutiniu 100-110 km/val. greičiu.

10 631 vairuotojas važiavo 111-120 km/val, 

2421 – 121-130 km/val,

681 – 131-140 km/val,

215 – 141-150 km/val,

97 – 151-160 km/val,

50 – 161-170 km/val,

21 – 171-180 km/val,

112 – daugiau nei 180 km/val.

Pats pavojingiausias greičio viršytojas, anksčiau užfiksuotas naujųjų kamerų, lėkė net 239 km/val. vidutiniu greičiu.

„Tokie greičiai šiuose keliuose yra pražūtingi ir vairuotojui, ir aplinkiniams“, – pabrėžė V.Andrejevas.

LAKD atkreipė dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia – užtikrinti eismo saugą, skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu. Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. 

Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.  

Išskirtinio dėmesio sulauks „mirties keliu“ praminta magistralė „Via Baltica“. Nuo jos pradžios ties Latvijos pasieniu iki pabaigos už Kalvarijos iš viso paruoštos net keturios vidutinio greičio kontrolės atkarpos. 

Kiek mažiau, trys tokie ruožai, yra magistraliniame kelyje, kuris jungia Latvijos sieną, Šiaulius, Tauragę ir Rusijos pasienį. 

Sektoriniai greičio matuokliai skirti užtikrinti eismo saugumą užmiesčio keliuose, todėl neatsitiktinai bus montuojami toliau nuo didmiesčių. Šalia Vilniaus, visai netoli miesto, bus kontroliuojamas Baltarusijos kryptimi judančio ar iš ten grįžtančio transporto srauto greitis – įranga pastatyta link Lydos, Polocko ir Minsko vedančiuose keliuose. 

Daugumos ruožų ilgis siekia nuo 4 iki 5 kilometrų, tačiau yra ir keletas išimčių. Kelyje Šiauliai-Palanga bus skaičiuojamas tarp Raudėnų ir Pabalvės gyvenviečių važiuojančio transporto greitis. Šios atkarpos ilgis – daugiau nei 7 kilometrai. 

Tuo metu pats ilgiausias ruožas, kuriame suplanuota naujoji įranga – kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas. Netoli Merkinės vidutinis greitis bus skaičiuojamas ilgesnėje nei 8 kilometrų atkarpoje. 

Ateityje kontroliuojamo vidutinio greičio ruožų skaičių ketinama padidinti iki 125.