Valdžia pripažįsta – anksčiau ar vėliau teks. Jei Lietuva nesiims veiksmų – brangs aplinkos taršos leidimų kainos, tai pasak aplinkos ministro, Lietuvai galėtų kainuoti 300 milijonų eurų.
Jau aišku ir kokią sumą siūloma imti iš taršių automobilių savininkų.
Apmokestinti planuojama vadinamuosius „liaudies automobilius“, kuriais važinėja žemesnes pajamas gaunantys žmonės. Tačiau neaišku, kaip tokius automobilius valdžia suskaičiuotų.
Ko reikalaus?
Į Vilniaus techninių apžiūrų stotį nuvykę „Lietuvos ryto televizijos“ žurnalistai stebėjo, kaip tikrinamas automobilių dūmingumas.
„Turim standartinį, nenaują automobilį, dažnai matomą Lietuvos keliuose. Dabar matuosim jam dūmingumą – dyzelinis variklis 1,9 litro“, – rodė Techninės apžiūros kontrolierius Vilius Jankauskas.
Pirmu greičio pedalo paspaudimu tikrinamas į trečią dešimtį įkopusios „Audi“ variklis, antru – dūmingumas.
„Kad ir senas automobilis, pagal šiandienius reikalavimus jis puikiai atitinka juos“, – įvertino specialistas.
Tačiau, nežinia kaip būtų, jei būtų pradedamas taikyti naujas mokestis ir reikalavimai taršiems automobiliams. Europa spaudžia Vyriausybę įvesti mokestį automobiliams, kurie į aplinką išskiria daugiau nei 200 gramų anglies dvideginio dujų kilometrui.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tvirtino, kad automobilių mokestį tektų mokėti visiems galingesnių automobilių savininkams, mat išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekis yra tiesiogiai susijęs su degalų sąnaudomis.
„Pasakysiu paprastai – jei mes turim klasikinį automobilį, 10 metų senumo ar „Audi 80“, tai jų CO2 išmetimas yra 180-170 g kilometre. Visi automobiliai, kurie galingesni už šituos „tautos automobilius“, papultų į tą segmentą. Gali būti ir visureigiai, lengvi sportiniai ar kiti automobiliai“, – aiškino jis.
Planas – nuo sausio 1 dienos
Tuo tarpu Saulius Skvernelis apie planus kalbėjo labai neaiškiai.
„Mes nesvarstome apie naujo mokesčio įvedimą, bet svarstome, kad nuo sausio 1 dienos galėtų atsirasti paskata, arba ne paskata registruoti senus, mūsų gamtą teršiančius automobilius“, – dėstė jis.
Aplinkos ministras sako, kad taršiems automobiliams greičiausiai būtų taikomas registracijos mokestis.
„Buvo kalbėta apie 30 eurų, bet kai bus viešas svarstymas, bus nurodyta, kokias sumas mes siūlome. Jos matyt bus diferencijuotos pagal taršą ir intensyvumą“, – užsiminė K.Navickas.
Tokią valdžios idėją palaiko dalis vairuotojų bei verslininkai.
„Bent jau, kad neapsimokėtų vežti to viso Europos šiukšlyno į Lietuvą tai irgi būtų labai ačiū tam, kas priimtų tokį sprendimą. Nes dabar daug metų tai nevyksta“, – neslėpė Autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius.
Nėra kaip apskaičiuoti
„Regitros“ duomenimis, itin taršių automobilių Lietuvos gatvėse rieda apie 90 tūkstančių. Tačiau duomenys apie išskiriamą anglies dvideginį į techninės apžiūros automobilio pasą įrašomi tik nuo 2011 metų.
„Seni automobiliai tokių duomenų apskritai neturi ir neturime mes informacijos transporto priemonių registre“, – neslėpė „Regitros“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis.
Kaip valdžia suskaičiuotų visus teršiančius automobilius, nežinia. Mat techninės apžiūros specialistai išmetamo anglies dvideginio kiekio nematuoja, neturi tam reikalingos įrangos.
„Metodikos nėra ir būtų labai sudėtinga, reikėtų techninių apžiūrų metu nustatinėti ir atlikti brangius bandymus, bet kas už tai mokėtų? Tai būtų tikrai ne tūkstantis ir ne du tūkstančiai eurų“, – kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas.
Jei Lietuva oro taršos problemos nespręs, gali grėsti baudos, taip pat gali brangti aplinkos taršos leidimų kainos, o tai Lietuvai kainuotų 300 mln. eurų.
Plačiau žiūrėkite „Lietuvos ryto televizijos“ reportaže.
