Visgi praeityje ne visi tokio pobūdžio projektai davė norimą rezultatą. Vienas iš pavyzdžių – į užmarštį nugrimzdęs ZIL-4102.
Neįtiko prezidentui
Šio automobilio projektas buvo buvusio Sovietų sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo pageidavimu. Ruošiamas limuzinas turėjo pakeisti šiek tiek pasenusį sedaną ZIL-41041.
Rusų inžinieriai nenorėjo pradėti darbų nuo nulio, todėl kaip pavyzdį ir įkvėpimo šaltinį gamykla įsigijo 1985 metų „Rolls-Royce Silver Spirit“. Per trejus metus šeštajame ZIL ceche buvo sukonstruoti du bandomieji egzemplioriai.
Planuota, kad 4102 modelio pagrindu bus paruošta visa prabangių automobilių gama. Darbai sustojo po to, kai M. Gorbačiovui neįtikino pirmieji prototipai.
Po tokio jo įvertinimo tolimesniam tobulinimui lėšos ir specialistų pajėgos nebuvo skirtos, o projektas – nutrauktas.
Žvalgėsi ne tik į britus
Nors konstrukcijos pavyzdžiu ankstyvojoje projektavimo stadijoje buvo „Rolls-Royce“, išorės ir vidaus dizainą rusai nusižiūrėjo nuo amerikietiškos technikos.
ZIL itin priminė 1985 metų „Cadillac Fleetwood“ limuziną – tokia pati žema vidurinė kėbulo linija, siauri stačiakampio formos žibintai ir panašaus stiliaus apsauginės kėbulo juostos. Lyginant su pirmtaku naujasis sedanas atrodė gerokai šiuolaikiškiau.
Nuo kitų sovietinių laikų limuzinų ZIL-4102 labiausiai skyrėsi tuo, kad jo konstrukcija jau buvo ne rėminė. Dėl šios priežasties inžinieriams teko gerokai padirbėti projektuojant kėbulą, prie kurio turėjo būti tvirtinami visi agregatai.
Naujasis limuzinas buvo pusmetriu ilgesnis už „Volga“ sedaną, tačiau svėrė 500 kilogramų mažiau nei ZIL-41041. Automobilio stogas, grindys, bagažinės ir variklio dangčiai bei buferiai buvo pagaminti iš stiklo pluošto.
Didelės degalų sąnaudos
Priekyje buvo sumontuotas V8 tipo 7,68 litro darbinio tūrio variklis, kurio maksimali galia siekė 315 AG ir automatinė transmisija.
Tokį patį motorą turėjo ir kiti didieji rusiški limuzinai, tačiau naujasis ZIL buvo lengvesnis, todėl ir šiek tiek greitesnis.
Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/val. truko 10,5 sekundės. Važiuojant 90 km/val. greičiu vidutinės degalų sąnaudos siekė 18l/100 km, o išlaikant 120 km/val. greitį – 21 l/100 km.
Patys rusai skelbia, kad dideliam automobiliui tai buvo geras rezultatas.
Salone – neregėta įranga
Salone buvo papildomos atlenkiamos sėdynės apsaugos darbuotojams, o patogiai viduje galėjo įsitaisyti keturi keleiviai.
Gale įrengtos dvi atskiros sėdynės buvo valdomos elektra, virš keleivių galvų buvo įrengtas kondicionieriaus valdymo skydelis, o ant grindų įrengtos platformos kojoms susidėti.
Sėdynės, durų skydai ir netgi stogas buvo aptraukti šviesia oda. Taip pat salone buvo gausu medinių apdailos detalių.
Visi langai buvo valdomi elektra, salone taip pat buvo elektroninis radijo imtuvas, kompaktinių plokštelių grotuvas, o garso sistemą sudarė net 10 garsiakalbių. Automobilis netgi turėjo borto kompiuterį.
Kaip ir ankstesniuose modeliuose, saugumo sumetimais dalis agregatų ir elektros sistema buvo dubliuoti.
Paskutinį kartą vienas iš šių prototipų visuomenei buvo parodytas 2011 metais vykusioje retų ir išskirtinių automobilių parodoje.
Neoficialiais duomenimis, ZIL-4102 „Raika“ šiuo metu priklauso vienam iš „Lukoil“ vadovų.
