Šalies keliuose kovo mėnesį pradėjus veikti naujiesiems vidutinio greičio matuokliams, radijo bangų signalus atpažįstantys ar net blokuojantys prietaisai taps beverčiai.
To priežastis paprasta – vidutinio greičio matuokliai yra ne radarai, o kameros. Tai reiškia, kad prietaisai greitį matuoja ne skleisdami bangas, o filmuodami kiekvieną pravažiuojantį automobilį ir skaičiuodami kelio atkarpos įveikimo laiką.
Tiesa, radarų detektorių bei antiradarų prekeiviai tikina – lietuviai šią įrangą ir taip renkasi vis rečiau.
Kaip veikia radarų detektoriai?
Abiejų tipų prietaisai turi vieną esminį skirtumą - radarus aptinkančių detektorių naudojimas Lietuvoje šiuo metu yra teisėtas, tačiau antiradarų, trukdančių prietaisams matuoti greitį – ne.
Klasikiniai radarų detektoriai keliuose automatiškai aptinka greičio matuoklių skleidžiamas radijo bangas ar lazerio spindulį. Išgirdęs įspėjamąjį pyptelėjimą vairuotojas gali sumažinti greitį ir taip išvengti bausmės.
Spindulių fiksavimui būtinas tiesioginio matomumo laukas, o radijo bangų pagrindu veikiančius prietaisus aptikti kur kas lengviau – jų bangos nėra koncentruotos.
Aplinkui esančius radarus aptikę prietaisai apie juos vairuotoją informuoja garso ir šviesos signalais.
Visgi detektoriai turi ir trūkumų. Važinėjant mieste prietaiso signalai dažnai gali būti klaidingi, mat jie reaguoja į visas radijo bangas – pavyzdžiui, automatiškai veikiančių durų ar judesio daviklių.
„Radarai reaguoja ir į apsaugos sistemas, ypač jei jos yra nesertifikuotos ar sugedusios. Tačiau daviklių jautrumas reguliuojamas, tad viską įmanoma sutvarkyti“, – komentavo automobilių įranga prekiaujančios įmonės „Autosauga“ techninis direktorius Linas Vaičiulis.
Moderniausi detektoriai radijo bangas priklausomai nuo sąlygų fiksuoja maždaug poros kilometrų atstumu, lazerio signalą – kelių šimtų metrų spinduliu. Tokiu būdu jie lyg atkartoja apie greičio matuoklius įspėjančių kelio ženklų funkciją.
Norintiems įsigyti radarų detektorius ilgai ieškoti nereikės - juos siūlo dauguma automobilių įranga prekiaujančių įmonių.
Įsigyti - legalu, naudoti - ne
Visai kas kita - radarus blokuojantys prietaisai, kurie neleidžia matuokliui užfiksuoti automobilio numerių ir tokiu būdu kelių chuliganai praskrenda pro greičio matuoklį net nepristabdę.
Tokius prietaisus naudoti draudžiama, tai numato 233 KET punktas: „Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus“.
Bet net ir nelegalių, radarų signalą blokuojančių įrenginių, prekyba yra visiškai teisėta, tad jų galima aptikti tiek skelbimuose, tiek kai kuriose internetinėse parduotuvėse.
Kainos svyruoja labai smarkiai – pavyzdžiui, Lietuvoje populiaraus lazerinio radarų blokatoriaus „Blinder M27“ modelio kaina – beveik 400 eurų.
Vis dėlto kelių ereliams už taisyklių pažeidimą gresia gana švelnios nuobaudos – šiuo metu jiems tektų sumokėti nuo 30 iki 50 eurų ir atsisveikinti su savo prietaisu.
Įdomu tai, kad kur kas brangiau atsipirktų primityvesnis radarų apgaulės būdas.
Už transporto priemonės valstybinio numerio maskavimą ar visišką uždengimą vairuotojams gresia 240-340 eurų dydžio bauda.
Dar viena, užsienyje kur kas labiau nei Lietuvoje paplitusi greičio matuoklių apgaulės priemonė – numerius dengiančios putos.
Jomis padengus automobilio valstybinį numerį, greitį fiksuojančių fotoaparatų nuotraukose jis gali būti itin neryškus arba išbalintas blykstės. Tokiomis priemonėmis maskuoti numerį taip pat nelegalu.
