Apie 20 tūkst. bičių sulindo po variklio gaubtu ir į mašinos saloną bei aplipo visą vairuotojo pusę.
Bičių spiečius išsirinko 57-erių metų amžiaus moters „Nissan Juke“, kuomet mašina buvo pastatyta tiesiog prie jos namų, Hulo mieste, rašo dailymail.co.uk.
„Aš grįžinėjau namo, kai gavau žinutę iš kaimyno, kad pasisaugočiau, nes ant mano automobilio yra bičių spiečius“, - pasakojo ji.
„Kitas kaimynas susisiekė su bitininku, kuris vėliau atvyko iš Beverlio. Jos iš pradžių buvo ant automobilio, bet vėliau sulindo po kapotu, - stebėjosi moteris. - Bitininkas sakė, kad nieko panašaus nėra matęs, ir kad paprastai bitės pasirenka gyventi medžiuose, Bet aš gyvenu apstatytoje teritorijoje, čia nėra daug medžių“.
Neaišku, iš kur šios bitės atkeliavo ir kodėl jos nusprendė įsikurti automobilyje, bet vairuotoja neslėpė sužinojusi daug dalykų apie šiuos darbščiuosius vabzdžius.
Greičiausiai į „Juke“ įlindo bičių motinėlė, todėl kitos bitės nusekė paskui ją. Specialistai spėjo, kad bites galėjo privilioti automobilio kvapas ir galbūt galėtų padėti baliklis, bet Sh.Taylor tvirtino nenorinti sugadinti savo vos prieš pusmetį pirkto automobilio stipriais chemikalais.
„Mano vyras mėgsta pajuokauti – jis sakė, kad jas priviliojo automobilyje esantis „Bee Gees“ kompaktinis diskas“, - pasakojo vairuotoja.
Beverlio bitininkų asociacijos tarybos narys Chrisas Coulsonas aiškino, kad dabar yra spečių atsiskyrimo sezonas.
„Jei spiečius tampa per didelis, gali atsirasti antroji bičių motinėlė ir atsiskirti nuo kolonijos kartu su maždaug 20 tūkst. bičių, kaip nutiko šiuo atveju. Mes negalime žinoti, ar bitės pasirinko automobilį savo nuolatiniais namais, ar sulindo tik trumpam.
Specialistai mėgino bites išvilioti iš automobilio susėmę dalį lervų ir jauniklių, bet ši procedūra labai sudėtinga.
Be to, kaip pastebėjo bitininkai, spiečius jau ėmė gaminti vašką ir automobilyje lipdyti korius.
„Bitės gali likti čia keliems metams, jei nuspręs įsikurti visam laikui. Jei ji nori atgauti automobilį, bites gali tekti išnaikinti“, - aiškino Ch.Coulsonas.
