Geriausias būdas įveikti klampynę – iki galo spausti greičio pedalą, o jei visureigis įklimpo – eiti pas ūkininkus ir ieškoti traktoriaus.
Tokį paaiškinimą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų dažnai girdi bendrovės „Lietuviškas safaris“ vadovas Vaidotas Marozas.
Kursai – purvynuose
Ilgametis bekelės varžybų dalyvis ir ekstremalių kelionių organizatorius nuo rudens pasieniečius moko vairuoti visureigius ekstremaliomis sąlygomis – važiuoti per miškus, įveikti purvynus, stačias apledėjusias įkalnes.
Iki gegužės teorinius ir praktinius ekstremalaus vairavimo mokymus bus baigę 60 VSAT pareigūnų. Šiems kursams skirta per 43 tūkstančius eurų ES paramos lėšų.
Važinėti visureigiais ir vytis pažeidėjus per miškus ir pievas – pasieniečių darbo kasdienybė, tačiau dauguma pareigūnų ekstremalaus vairavimo niekada nesimokė.
Smėlis – rimta kliūtis
„Pirmiausia aš bandau suteikti žinių, kurios bekelės varžybų dalyviui yra lyg abėcėlė. Per varžybas juk neisi ieškoti traktoriaus – pats turi žinoti, kaip neįklimpti, o jei taip įvyko – kaip išsikapanoti“, – pasakojo V.Marozas.
Pasieniečius ekstremalaus vairavimo jis moko netoli Vilniaus esančiuose miškuose. Žiemą jiems teko įveikti pusnis, apledėjusias įkalnes, o šią savaitę į mokymus atvykusių pareigūnų iš Šakių, Šilalės ir Šilutės laukė išbandymai smėlynuose.
Jie įsitikino, kad pakilti į smėlėtą įkalnę ne mažiau sudėtinga nei įveikti apledėjusią kalvą.
„Važiuojant į stačią įkalnę būtina pasirinkti tokį greitį, kad automobilis į viršų pakiltų iš inercijos, o viršuje sulėtėtų“, – pareigūnams kelis kartus pakartojo V.Marozas.
Stabtelėjus viršuje galima įsitikinti, ar nebus kliūčių leidžiantis žemyn.
Vežiojasi daugybę įrankių
Pažliugusiais miško keliais dažnai važinėjantys pasieniečiai turi įveikti ir gilias vėžes.
V.Marozas įspėjo, kad kirsti gilių provėžų negalima tiesiai – jei duobėje atsidurs priekiniai arba galiniai visureigio ratai, automobilis įklimps. Jas reikėtų pervažiuoti 45 laipsnių kampu, kad vienu metu duobėje būtų tik vienas ratas.
Daugybės bekelės varžybų ir žygių dalyvis V.Marozas pareigūnams atskleidė visą savo bagažinės turinį. Kad nereikėtų prašyti kitų pagalbos, visureigio vairuotojas turėtų vežiotis ne tik virvę ir kastuvą.
Kai reikia įveikti klampynę, V.Marozas po visureigio ratais kiša savadarbius paklotus, bekelės žygių dalyvių vadinamus „sand track“. Jei nepadeda nei ši priemonė, nei kastuvas, tenka naudotis gerve – vienas lyno galas tvirtinamas prie medžio, kitas kabliu užkabinamas prie automobilio.
Nemažai visureigių vairuotojų naudoja elektrines gerves, tačiau mechaninė gervė V.Marozui atrodo patikimesnė – ji niekada neperdega.
Pagalbą randa gamtoje
V.Marozas visus savo mokinius įspėja, kad tvirtinant gervę reikia saugoti ir medžius. Kad tempiant sunkiasvorį automobilį nebūtų pažeistas medžio kamienas, naudojama speciali apsaugos priemonė.
Bekelės žygių dalyvis jiems atskleidė, kad gerve galima pasinaudoti net ten, kur nėra nė vieno medžio. Tuomet reikia išsikasti duobę, į jos kraštus įremti kastuvą ir ant jo tvirtinti lyną.
„O kam kirvis?“ – nustebo šį įrankį išvydę pasieniečiai. V.Marozas iš miško atsinešė porą pagalių ir nukirto juos taip, kad būtų šiek tiek ilgesni nei ratų skersmuo.
Prie dviejų ratų pririšti pagaliai lyg du nedideli kastuvai padeda įveikti purvyną. Tai 20 metų kelionių ir varžybų patirtis.
„Iš daugybės smulkmenų, kurias parodau pareigūnams, susideda visa mozaika ir traktoriaus ieškoti nebereikia.
Aš pats traktorių pirmą ir paskutinį kartą kviečiau prieš 20 metų, bet tada dar nebuvo bekelės mokytojų“, – pasakojo V.Marozas.
