Per 30 dienų su „Hyundai Santa Fe“ jis kirto kontinentą nuo „Union Camp“ stovyklos iki Makmurdo stoties ir atgal. Taip vyras užbaigė kelionę, kurią prieš 100 metų pradėjo jo prosenelis.
30 dienų trukusiai ekspedicijai padėjo kompanija „Hyundai Motor“. Patrickas ir jo maža komanda įveikė 5 800 kilometrų per ledą ir sunkias sąlygas.
Jiems ne tik reikėjo įveikti tolimus atstumus spaudžiant 28 laipsnių šalčiui, tačiau reikėjo planuoti maršrutą per slenkančius ledynus, kuriais niekada nevažiavo joks automobilis.
Įkvėpė prosenelio kelionė
Technologijų verslą vystantis P. Bergelis teigia, kad tai yra visiškai nauja patirtis jam pačiam.
„Aš tikrai nesu tyrinėtojas. Labiau mėgstu būti uždarose patalpose. Taigi šis iššūkis buvo labai didelis kultūrinis šokas, juolab, kad to niekas nėra daręs. Atsidurti Šiaurės ašigalyje – ypatinga akimirka.
Tai, kad mano prosenelis čia bandė atsidurti net kelis kartus, man sukuria išskirtinį ryšį su juo. Mūsų komandos pasiekimas atspindi tik tūkstantąją dalį to, ką padarė jie.
Suprantate – mes naudojam modernią įrangą ir turim šiokios tokios prabangos. Vis dėlto tai buvo nuostabi kelionė ir nepakartojamas pasiekimas“, – aistringai pasakoja jis.
Ekspediciją įkvėpė herojiška E. Shackletono transatlantinė kelionė vykusi 1914-1917 metais. Pirmasis Pietų ašigalį pasiekė Roaldas Amundsenas, todėl E. Shackletonui nieko neliko kaip tik pirmajam įveikti visą žemyną.
Jo laivas paskendo įstrigęs ledynuose, tačiau jis su komanda sugebėjo nuplaukti 800 mylių atvira ir audringa jūra iki Šiaurės Džordžijos, nuo kurios buvo galima vykdyti gelbėjimo operaciją.
E. Shackletono ištvermė įkvėpė „Hyundai Motor“ apsilankyti Antarktidoje ir suteikti vienam šeimos nariui galimybe užbaigti tai, kas buvo pradėta prieš šimtmetį.
„Mums patiko sero E. Shackletono istorija ir kaip kompanija jautėme ryšį su jo drąsa ir pradininko dvasia.
Mūsų filme įamžinta akimirka, kai po 100 metų jo provaikaitis pagaliau išpildo prosenelio svajonę įveikti Antarktidą“, – apie idėją pasakoja „Hyundai Motor“ tarptautinio marketingo grupės vadovas Scottas Nohas.
Naudojosi šiuolaikiška įranga
Originali įranga iš ankstesnės ekspedicijos buvo per trapi ir vertinga, kad ją naudotų P. Bergelis, todėl jis pasirinko modernesnį sprendimą.
„Kompaso ir dienoraščių neapdrausi, o jie labai trapūs. Todėl pasiėmiau juos įsirašęs į elektroninė skaityklę. Tai daug reikšmingiau nei tiesiog skaityti kažkur Londone“, – svarsto P. Bergelis.
Komanda keliavo nuo „Union Glacier“ stoties iki Pietų ašigalio, tada pasiekė Levereto ledyną ir Transarktinius kalnus, pravažiuodami pro Erebuso vulkaną.
„Kai kurios atkarpos buvo neįtikėtinai gražios, juk tik keletas žmonių yra matę Transarktinius kalnus.
Čia niekas niekada nebuvo atvažiavęs automobiliu. Mano prosenelis pirmasis įkopė į Erebusą ir aš atsimenu to žygio nuotraukas. Jaučiausi pakylėtas, kai pamačiau šį ugnikalnį, kyšantį iš debesų“, – pasakoja P. Bergelis.
Kelionė buvo kruopščiai suplanuota, GPS buvo pažymėtos potencialiai pavojingos vietos. Vėliau jas iš arčiau apžiūrėjo „Union Glacier“ ekspertai ir davė patarimų.
„Vairavimas tokioje baltos spalvos plynėje sukelia haliucinacijas. Mūsų pačių smegenys mus apgauna, kad važiuojame aukštyn, o ne žemyn.
Vienoje vietoje turėjome važiuoti automobilius surišę virvėmis, kad vienam įlūžus, kitas galėtų ištraukti. Buvo viena baisi akimirka, bet kažkaip viskas baigėsi gerai“, – džiaugiasi keliautojas.
Vienas labiausiai patyrusių Antarktidos vairavimo ekspertų Gislis Jonssonas iš „Arctic Trucks“ gavo užduotį paruošti automobilį šiai kelionei. Jis pasakoja, kad Antarktidoje beveik visi komponentai galiausiai subyra.
„Net ir didžiausi mechanizmai skyla ir subyra. Čia buvo pirmas kartas, kad kažkas išvis bandė įveikti šį žemyną.
Jau nekalbant apie tai, kad dar grįžo atgal. Daug kas galvojo, kad mes niekada neįveiksim šio iššūkio. Tačiau, kai grįžome, jie negalėjo patikėti savo akimis“, – pasakoja specialistas.
