Jo suprojektuotas automobilis gaminamas iki šiol. Tiesa, pavadinimo teises įsigijus „General Motors“ dabar jis vadinamas „Lada 4x4“.
1970 metais baigęs Zaporožės mechanikos inžinerijos institutą P. Prusovas konstruktoriaus karjerą pradėjo Volgos automobilių gamykloje.
Praėjus vos dviem metams jis jau buvo paskirtas pagrindiniu projekto VAZ-2121 „Niva“ inžinieriumi.
Per ilgą savo karjerą jis taip pat prisidėjo prie kitų „Lada“ modelių kūrimo. Tarp jų buvo VAZ-2110, VAZ-2115, taip pat „Oka“ ir „Kalina“. Įdomu tai, kad šis inžinierius labai objektyviai vertino savo kūrinius.
Nesulaukė kūrinio jubiliejaus
Nors pats buvo rusų automobilių pramonės dalimi, P. Prusovas nevengė ironiškai pajuokauti apie jai būdingą stagnaciją.
„Automobilis – ne konjakas, su laiku jis netampa geresnis“, – taip inžinierius įvertino faktą, kad jo sukonstruota „Niva“ su nedideliais pakeitimais gaminama daugiau kaip 40 metų.
Nuo 1998 metų jis užėmė vyriausiojo gamyklos konstruktoriaus pareigas, o 2003 metais išėjo į pensiją.
Tačiau P. Prusovas išliko aktyvus – tapo vyriausiuoju homologacijos padalinio inžinieriumi, taip pat vadovavo nepriklausomai inžinierių komandai Čečėnijos respublikoje, netgi dirbo koncerno vadovo patarėju personalo ir socialinės politikos klausimais.
Šiais metais bus minimas „Nivos“ 40 metų jubiliejus, tačiau P. Prusovui iki šios ypatingos datos pritrūko kelių savaičių.
Jis taip ir neišvydo naujausio modelio, nors pats sakė, kad reikalingas naujas visureigis, nes šios mašinos modernizavimo resursas išeikvotas.
„Jei paprašys sukurti naują „Nivą“, aš tikrai sutiksiu ir sukonstruosiu dar vieną“, – sakė jis.
Pirminės idėjos išsiskyrė
Rusai kalba, kad šio modelio atsiradimą nemaža dalimi nulėmė tuometinės SSSR ministrų tarybos narys Aleksėjus Kosiuginas.
Prieš beveik penkis dešimtmečius paskutinį kartą lankydamas Toljačio automobilių pramonės gigantą jis rekomendavo konstruktoriams imtis keturiais ratais varomo modelio projekto.
Gavę tokią užuominą iš valdžios atstovo inžinieriai ėmėsi darbo – siūlė savo idėjas vyriausiajam konstruktoriui.
O jos buvo labai skirtingos. Vieni siūlė keturių ratų pavara aprūpinti tuo metu gamintą „pirmuką“, kiti – sukonstruoti naują padidinto pravažumo automobilį su atviru kėbulu, pakaba su lingėmis ir įjungiama visų ratų pavara.
Buvo ir tokių, kurie pasisakė už sudėtingesnės konstrukcijos modelį. Jo pakaba priekyje ir gale būtų su spyruoklėmis, automobilis turėtų nuolatinę keturių ratų pavarą ir blokuojamą tarpašinį diferencialą.
Būtent šiam pasiūlymui pritarė vyriausiasis VAZ konstruktorius Vladimiras Solovjovas.
1972 pasirodę pirmieji eksperimentiniai automobiliai atrodė baisiai ir negi buvo praminti „krokodilais“.
Tačiau konstrukcija pasitvirtino – po bandymų mašinos kūrėjai buvo nustebinti jos pravažumo. Kol inžinieriai tobulino konstrukciją, darbo pagaliau ėmėsi ir dizaineriai.
Vienu metu buvo kuriama tiek versija su atviru, tiek su uždaru kėbulu. Išorės dizainą projektavo Valerijus Siomuškinas, kuris ir pasiūlė automobilį pavadinti „Niva“. Kompanijos valdžiai patiko tiek jauno specialisto nupieštas dizainas, tiek sugalvotas pavadinimas.
Ne viskas konstruktoriams klojosi lengvai. Dėl būtinybės naudoti iš „Žigulio“ paskolintą seną keturių laipsnių mechaninę pavarų dėžę reikėjo pritaikyti kardaninį veleną, kuris sujungtų ją su paskirstymo dėže.
Šis triukšmą ir vibracijas keliantis velenas tapo vienu skiriamuoju „Nivos“ bruožų.
Rusai didžiuojasi sėkme
Valstybiniams testams galutinė, jau trečia visureigio versija buvo paruošta 1974 metais. Praėjus trims metams automobilis buvo paruoštas serijinei gamybai.
Dėl gero pravažumo ir paprastos konstrukcijos „Niva“ buvo gerai vertinama ir užsienio rinkose. Rusų šaltiniai skelbia, kad vienu metu net 75 procentai gaminamų visureigių buvo skirti eksportui.
Taip pat jie nepamiršta paminėti, kad 1978 metais šis modelis pelnė aukso medalį Brno automobilių parodoje, o 1980 metais – Poznanės technikos mugėje.
