Dar konkurso pradžioje, lapkričio mėnesį, visi keturiais ratais varomi padidinto pravažumo modeliai gavo išbandymą specialioje visureigiams testuoti skirtoje „Peak Point“ platformoje.
Konkursui pasibaigus, konkurso organizatoriai paviešino platformos rezultatus.
„Peak Point“ – visose Baltijos šalyse gerai žinomo bekelės entuziasto Audriaus Sutkaus sukonstruotas įrenginys, padedantis įvertinti visureigių galimybes jų net neišpurvinant. Čia galima išbandyti įkalnės ir nuokalnės įveikimo galimybes, kėbulo standumą, galimybes automobiliui pasvirus šonu bei įvertinti skirtingų diferencialų darbą.
„Tas žalias automobilis pagamintas mūsų rankomis. Metus laiko projektavome ir 3-4 mėnesius gaminome. Aplinkinėse valstybėse tokių matyti niekada neteko, esu matęs panašių pavyzdžių tik Malaizijoje. Didžiausias jos privalumas – žmogiškojo faktoriaus išnykimas“, – kalbėjo A. Sutkus.
Balai – už tikslius pasiekimus
Jis pats sėdo prie kiekvieno visureigio vairo ir, bandydamas įvairias jų elektronines sistemas bei visiškai jas išjungdamas, keliavo nuo vienos užduoties prie kitos.
Per gerą pusdienį visi visureigiai buvo įvertinti balais. Siekiant išvengti galimų spekuliacijų, ši bandymų lentelė nebuvo viešinama iki pat konkurso finišo, tačiau po jo visus rezultatus atskleisti galima.
Šoninio posvyrio demonstruoja, kaip automobilis elgiasi, kai viena jo pusė yra gerokai aukščiau nei kita. Tokia situacija įmanoma užvažiavus ant labai aukšto kelkraščio, esančio, pavyzdžiui, miške. Vertinamas visureigio gebėjimas pajudėti į priekį, kai ne visi ratai sukimba su žeme.
Kėbulo standumas tikrinamas automobiliui sustojus ant kliūties ir į žemę remiantis tik dviem ratais: vienos pusės priekiniu ir kitos pusės galiniu. Likę du ratai svyruoja ore. Tuomet testuojamos visureigio durelės, bagažinė – tikrinama, ar lengvai jos atsidaro bei užsidaro (ir ar išvis užsidaro).
„Galima patikrinti automobilio standumą: padarinėkite duris ir bus viskas aišku. Kai kuriuose modeliuose yra silpnų konstrukcijų. Tai turi įtaką eksploatacijai – detalės susikraipo, pradeda girgždėti plastmasės, ypač žiemą. Čia patikriname, kaip aš sakau, ar automobilis pagamintas iš varškės, ar iš metalo“, – juokavo A. Sutkus.
Maža įkalnė įveikiama ne visiems
Automobilio diferencialų efektyvumas bandomas važiuojant į nedidelę įkalnę. Testo metu tikrinamas priekinio ir galinio diferencialo efektyvumas bei tarpašinis jų sujungimas: daugelis šiuolaikinių visureigių yra varomi priekiniais ratais, o galiniai prisijungia tik pirmiesiems praradus sukibimą, tad spartus užpakalinių ratų įsijungimas į darbą – itin svarbi savybė.
Tuo pačiu išbandomos automobilio galimybės važiuoti į priekį, kai sukibimą turi vos vienas ratas.
„Jeigu kalbėti apie tris varomus ratus, kada tik vienas varomas ratas turi sukibimą, apie 30 proc. automobilių nesusitvarkė su užduotimi. Tai reiškia, kad automobilio elektroninės sistemos dar neveikia idealiai“, – apibendrino vairuotojas.
45 laipsnių statumo įkalnė pasirodė neįveikiama daugeliui „Metų automobilis 2017“ konkurso dalyvių dėl paprastos priežasties: jie per žemi. Tokioje užduotyje didžiausią įtaką turi automobilio prošvaisa – atstumas nuo žemiausios kėbulo detalės iki žemės.
Daugelis šiuolaikinių krosoverių turi net 20 centimetrų nesiekiančią prošvaisą, tad vienintelis įkopęs į 45 laipsnių statumo įkalnę buvo absoliutus šios užduoties nugalėtojas „Toyota Hilux“.
Apibendrindamas visureigių testus, vienas žinomiausių bekelės specialistų Baltijos šalyse negailėjo nei pagyrų, nei karčių žodžių.
Kaip didžiausią netikėtumą jis įvardijo „Maserati Levante“ – visureigis, kuris atrodė tarsi padidintas superautomobilis ir neturintis nieko bendro su bekele, visuose testuose pasirodė puikiai.
Tačiau dalis visureigių, puikiai pasirodžiusių vienose užduotyse, nuvildavo kitose: tai pažymi, jog gamintojai ne visoms sritims skiria vienodai daug dėmesio.
