Atsakymas labai paprastas – tai gera karma: jaunuolio tėvas Tomas Hartley 40 metų prekiauja ypač prabangiais ir galingais automobiliais.
Jo sūnus Carlas ne tik yra čiupinėjęs ir vairavęs faktiškai kone kiekvieną keturratę svajonę – jis gali sau leisti turėti nuosavą „Bugatti Veyron“.
Tiesa, juo Carlas nuriedėjo tik apie 4 000 km. Bet apie tai – kiek vėliau.
Įspūdinga ne tik „Veyron“ išvaizda, bet ir svoris. Juk 1001 AG variklis – tai ne maišas bulvių po variklio gaubtu. Beje, variklis suka visus keturis ratus.
Padangos, tepalai ir draudimas
Apie porą tonų sveriantį tuklų monstrą asfalto paviršiumi ridena įspūdingo pločio ir aukščio ratai, apauti specialiomis „Michelin“ padangomis. Koncernas „Bugatti“ primena, kad jų galiojimo laikas – tik 5 metai.
Galima palyginti – įprastinių padangų komplektas vairuojant taupiai ir saikingai, „Michelin“ teigimu, gali tarnauti ir dešimtį metų.
Tai reiškia, kad kas penkerius metus vien už padangas ir jų keitimą reikės susimokėti 43 tūkst. dolerių. Na, ir kas, kad jomis nuriedėtas tik vienas kitas tūkstantis kilometrų.
Dar smagesnės „Bugatti Veyron“ tepalų keitimo kainos – 20 tūkst. dolerių už šią paslaugą. Tai bent! Bet „Veyron“ yra „Veyron“.
Nepamirškite, kad banko sąskaitą kaip reikiant patuštins ir tokios brangenybės draudimas. Ypač jei jums – vos 28-eri.
Konkrečios sumos savininkas neatskleidžia, tačiau prasitaria, kad už kasmetinį „Bugatti“ draudimą išeitų po puikų naują automobilį.
Norėtų įsigyti dar vieną
Žodžiu, būti „Bugatti Veyron“ savininku – privilegija ne iš pigiųjų. Ir vis dėlto. Štai ką pasakoja jo savininkas.
„Pirkdamas tokį žaisliuką labai gerai žinojau, kad jo priežiūra kainuos pasakiškus pinigus, – neslepia C. Hartley. – Tačiau pirmiausia tai – fantastiškas automobilis, o antra – fantastiška investicija.
Šių automobilių vertė ne krinta, o kyla, nes jo šiaip užsimanęs nenusipirksi. Tiesa, turiu draugų, kurie turi po du ar tris „Veyron“. Vienu važinėja, kitu gėrisi garaže ir džiaugiasi augančia jo verte.
Jei pasitaikytų proga, pirkčiau ir antrą. Galbūt su nuimamu stogu. Tačiau manau, kad to reikės laukti labai ilgai.“
„Esu nuvažiavęs juo tik apie 4 tūkst. km. Nedaug. Teko parvairuoti mašiną pačiam autobanu iš Vienos į Miuncheną, po to – į Londoną. (Beje, kelionės metu snigo.)
Buvau keletą kartų išvažiavęs į Londono gatves, važinėjausi Didžiosios Britanijos šiaurėje. Kai išvažiuoji į Londoną, automobilis sulaukia milžiniško dėmesio.“
Pastebėjo netikėtą trūkumą
„Tačiau yra vienas trūkumas: kolegos vairuotojai natūraliai nori kuo ilgiau pasigrožėti retu laimikiu kelyje, tad ištisas valandas važiuoja šalia, vadinamojoje „aklojoje zonoje“, kurioje jų nematyti galinio vaizdo veidrodėliuose.
Tad šešių juostų greitkelyje važiuojant vidurine juosta iškyla tam tikrų persirikiavimo problemų. Greitojoje kairėje pusėje važiuojantys vairuotojai manęs nelenkia, o važiuoja šalia.
Tad panorus persirikiuoti tenka būti labai atidžiam – veidrodžiuose besigrožinčiųjų nematyti. Tai šiek tiek nervina, bet nieko baisaus.“
„Koks jausmas vairuoti „Veyron“? Niekada nesu pilotavęs reaktyvinio naikintuvo F16, bet man atrodo, kad jausmas labai panašus.
Ko gero, vienintelis superautomobilis suteikia galimybę patirti kažką panašaus į reaktyvinio naikintuvo pilotavimą.
Kai važiuoji normaliu greičiu – viskas gerai. Bet kai spusteli greičio pedalą, reikia įsikibti į vairą. Ir kelias pasiutusiai susiaurėja.“
