Pastarosios vilkikas buvo sulaikytas dėl esą pernelyg didelės puspriekabės ašių apkrovos. Siužetas klasikinis, jei ne keletas keistenybių.
Nustebino svoris
Visų pirma krovinio – į 4 litrų talpos bakelius išpilstytos variklių alyvos – dokumentai liudijo, kad viršsvorio negali būti: prekės pernelyg brangios, kad jų į puspriekabę įgrūstų papildomos pusantros tonos.
Antra, „Transfina“ tokį krovinį gabena ne pirmą kartą, todėl turi pakankamai patirties, kaip užpildyti puspriekabės erdvę tolygiai paskirstant apkrovą visoms ašims.
Trečia, apie „Transfina“ komandą „Cargo.Garant“ sistemos administratoriai ir verslo praktikai atsiliepia išskirtinai gerai: kaip apie skrupulingai įsipareigojimų besilaikančią ir visuomet preciziškai dirbančią įmonę.
„Mūsų vairuotojas grįždamas iš Vilniaus i Klaipėdą buvo sustabdytas VKTI poste („Skerdykloje“), kur pasvėrę vilkiką su puspriekabe ašinėmis svarstyklėmis, pareigūnai nustatė 1,6 tonos viršsvorį, surašė protokolą ir liepė nusikrauti dalį krovinio.
Prieš nukraunant paprašiau dar kartą persverti vilkiką su puspriekabe man dalyvaujant, kadangi svoriai dokumentuose ir svarstyklių parodymai skyrėsi apie 1500 kg. Pareigūnai tai padaryti sutiko tik po raštiško prašymo.
Pradėjus sverti kilo įtarimas dėl matavimo tikslumo, nes pareigūnai sveria ašį vos jai užvažiavus ant pačio svarstyklių krašto, o ne per vidurį, kaip atrodytų normalu. Paprašius sverti per vidurį, kaip priklauso paaiškėjo, kad svoriai ženkliai skiriasi: sveriant tą pačią ašį ant krašto rodo 8700 kg, o per vidurį – 8200 kg.
Taip persvėrus visą sunkvežimį nebeliko jokio viršvorio ir bendras svoris sutapo su visais transporto ir krovinio dokumentais. Tada jie pareiškė, kad svers dar kartą su mobiliom svarstyklėm. Pasvėrus mobiliomis svarstyklėmis bendra masė kažkodėl tapo dar didesnė, o ašių svoris visiškai kitoks nei pirmų dviejų svėrimų metu:
1 svėrimas priekabos ašys: 1 – 8460 kg, 2 – 8460 kg, 3 – 8680 kg (viso 25,6 t)
2 svėrimas (man dalyvaujant): 1 – 7800 kg, 2 – 8130 kg, 3 – 8250 kg (viso 24,18 t)
3 svėrimas (mobiliomis svarstyklėmis): 1 – 9000 kg, 2 – 8800 kg, 3 – 8750 kg (26,55t)
Trečiojo svėrimo metu užfiksuoti visiškai kitokie skaičiai – stacionariomis svarstyklėmis sunkiausia ašis yra paskutinė (kaip ir turėtų būti), o mobiliomis svarstyklėmis rodo, kad pirma sunkiausia.
Viskas atvirkščiai. Ir sveriant mobiliomis svarstyklėmis, man neleido dalyvauti ir žiūrėti realių svarstyklių parodymų – tik atspausdino čekį ir parodė“, – pasakojo „Transfina“ vadovas Alius Vaitkus.
A.Vaitkus suabejojo, ar tokį VKTI pareigūnų elgesį galima „skaidriu“, nes jie vis eidavo į kabinetą užsidarę pasitarti, kaip elgtis toliau. Verslininko manymu, jokio viršsvorio nėra, ir pareigūnai tiesiog nenorėjo pripažinti, kad svarstyklės sugedo.
Baudą sumokėjo
Paprašytas šią istoriją pakomentuoti VKTI viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas atsisakė ką nors detalizuoti, nes buvo įsitikinęs, kad ginčas su „Transfina“ nesibaigs baudos skyrimu.
„Kol kas nesu išstudijavęs visų faktų ir nežinau, kaip keitėsi situacija per pora pastarųjų dienų, tačiau turim pagrindo manyti, kad visi debatai persikels į teismą. Dėl šios priežasties nenorėtume su savo komentarais užbėgti įvykiams už akių“, – teigė R. Vilčinskas.
VKTI Klaipėdos regiono Transporto priemonių kontrolės skyriaus vadovas Vytautas Juškevičius taip pat situaciją paaiškino labai lakoniškai.
„Visos svarstyklės turi tam tikrą didžiausią leistiną matavimo paklaidą. Kaip tiksliai ratas stovi ant svėrimo platformos centro neturi reikšmės. Šiuo atveju pakartotinių svėrimų metu viršsvoris vis vien buvo fiksuojamas ir į leistinas normas transporto priemonė „netilpo“.
Vežėjas su pažeidimu sutikęs sumokėjo paskirtą baudą, todėl mūsų vertinimu istorija pasibaigė. Tačiau kiek žinau vėliau įmonės vadovas kreipėsi į VKTI Klaipėdos regiono departamento vadovą, todėl šiuo metu tvirtinti, kad taškas tikrai padėtas negaliu“, – sakė V. Juškevičius.
Normali paklaida?
Savo ruožtu „Transfina“ vadovas patikino, kad nesirengia su niekuo bylinėtis, tačiau primygtinai rekomendavo patikrinti vadinamojoje „Skerdykloje“ naudojamas svarstykles ir aiškiai užfiksuoti, kaip turėtų būti tikrinama ašių apkrova.
„Teiginiai, esą nėra esminio skirtumo ar ratas „užlipo“ ant svarstyklių krašto, ar stovi per vidurį, iš tiesų kelia abejonių, nes pajudinus puspriekabę keletu centimetrų, parodymai skyrėsi net keliais šimtais kilogramų. Tai tikrai nėra normalu.
Be to, nors VKTI deklaruoja, kad užfiksavus kelis skirtingus svėrimo rezultatas vertinami vežėjui palankesni parodymai, tačiau mūsų atveju niekas nesileido į kalbas apie 300 eurų baudos, kuri skirta po pirmojo svėrimo, panaikinimą.
Pareigūnai paaiškino, kad tarp svėrimų praėjo daugiau nei 20 minučių, todėl šis principas nebegalioja, nors pakartotinio svėrimo metu užfiksuoti skaičiai iš esmės sutapo su nurodytais krovinio dokumentuose“, – pasakojo A.Vaitkus.
Keisčiausia, kad ruošiantis perkrauti tariamą viršsvorį į kitą sunkvežimį, ketvirtą kartą pasvėrus puspriekabę, pasirodė, jog per savaitgalį VKTI teritorijoje variklių alyvos krovinys „pasunkėjo“ dar beveik tona. Kaip tai galėjo nutikti – niekas paaiškinti negalėjo.
Teisininkų patarimai
Advokatai iš „Urvest“ kontoros atkreipė dėmesį, jog nors viršsvorio problemos yra dažniausiai administracines baudas užtraukianti vežėjų „nuodėmė“, į šiuos dalykus daug kas žiūri kaip į nereikšmingą smulkmeną.
Viena esminių klaidų – įsivaizdavimas, kad atsakomybė dėl viršsvorio tenka krovinio siuntėjui. Iš tiesų CMR konvencija numato galimybę peradresuoti pretenzijas ir baudas siuntėjui, tačiau dėl to nė kiek nepalengvėja paties vežėjo gyvenimas – transporto inspekcijos ar muitinės pareigūnai pirmiausia „nutarkuos“ sėdintį prie vilkiko vairo.
Formaliai net ir 1 kilogramo viršsvoris yra pažeidimas, suteikiantis teisę taikyti sankcijas. Tai žinant rekomenduojama pasitikrinti pakrauto automobilio svorį ir įsitikinti, ar deklaruojami duomenys sutampa su realybe, net jei dėl to teks sugaišti ar patuštinti piniginę – muitinėje užfiksuotos variacijos svorio tema kainuoja keliskart brangiau.
Jei tokios galimybės nėra, o pareigūnų svarstyklės fiksuoja viršsvorį, vairuotojas turėtų pasistengti apginti savo poziciją įrodinėdamas, jog padarė viską siekdamas tokio pobūdžio problemų išvengti.
Visų pirma reiktų turėti dokumentų kopijas, kuriose siuntėjas nurodo krovinio svorį, ar bent jau žinoti, kaip šis dydis buvo fiksuojamas. Išsiaiškinus, kad realybė skiriasi nuo siuntėjo teiginių, reikėtų reikalauti, kad krovinio dokumentai būtų performinti.
Bandymus nutylėti apie neteisingą svorį, advokatai laiko didele klaida – transporto įmonių vadovai turėtų detaliai paaiškinti vairuotojams derėtų elgtis panašiose situacijose.
