Uteniškis Ernestas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), išvykęs į Vokietiją parsivaryti trokštamos mašinos, jos taip ir nepamatė. Netgi neturėjo už ką grįžti į Lietuvą.
Įtarimo nesukėlė
2001-ųjų „Volkswagen Sharan“ vyras susirado skelbimų tinklapyje autoscout24.com. Dėmesį patraukė kruopščiai surinkti apsilankymų servisuose dokumentai, kurie leido spręsti, kad rida nesuklastota.
Greitai prasidėjo susirašinėjimas e. paštu. Vyras dar mėgino gauti pardavėjų telefono numerį, tačiau Cinthia Elithin prisistačiusi automobilio savininkė patikino esanti švedė ir moka tik savo gimtąją kalbą, o rašo vokiškai, neva, versdama tekstus su „Google Translate“.
Ji jokio telefono numerio nedavė. Moteris dėstė neva gyvenanti Švedijoje, tačiau mašina registruota Vokietijoje, kur dirbo jos vyras.
Pagal pardavėjos dėstomą legendą, vyrui nutiko nelaimė, todėl dėl keliamų nemalonių prisiminimų mašiną nusprendė parduoti.
Ernestas su pardavėja sutarė, kad abiem sandorio pusėms būtų patogu susitikti Berlyne. Vyras užsisakė lėktuvo bilietus, tačiau tuomet pardavėjai prireikė garantijos, kad jis ten tikrai pasirodys.
Perlaida mįslingai dingo
Cinthia pareikalavo, kad naudodamasis pinigų perlaidų kompanija lietuvis pervestų pats sau visą už automobilį prašomą suma – 2,5 tūkst. eurų.
Kaip ji aiškino, pervedime nurodoma, kurioje šalyje pinigus galima atsiimti, ir tai tampa saugikliu, garantuojančiu, kad žmogus tikrai pasirodys.
Ernestas pripažino net nebandęs derėtis dėl mažesnės perlaidos sumos. Tuo metu jam tai nepasirodė įtartina, mat pinigai buvo skirti sumokėti už perkamą automobilį.
Taip ir padarė: žmona pervedė pinigus, kuriuos Ernestas su asmens dokumentu ir pinigų perlaidos kontroliniu numeriu turėjo išgryninti Berlyne. Tačiau nuvykę į Vokietiją lietuviai buvo šokiruoti – pinigus vietoje jų kažkas atsiėmė, o pačių pardavėjų – nė kvapo.
Kadangi atgal grįžti pora planavo įsigytu automobiliu, lėktuvo bilietų neturėjo, o perkant taip greitai, jie buvo labai brangūs. Galiausiai reikiamą sumą surinko namuose likusi dukra.
„Skrendant namo lėktuvas pateko į tokią oro duobę, kad jau ėmiau galvoti – žemės jau nepasieksim. Lėktuvas nedidelis, šokinėjo aukštyn-žemyn, o visiems keleiviams tuo metu buvo bloga“, – paskutinį košmaru virtusios kelionės etapą prisiminė vyras.
Pinigų atgauti nesitiki
Uteniškis pasakojo, kad analogišką perlaidą neva atliko ir automobilio savininkai – jie netgi paštu apsikeitė blankų fotografijomis. Tačiau lietuvio siųstoje nuotraukoje gavėjo asmens kodas ar kontrolinis numeris nebuvo matomas.
Vyras įtaria, kad sukčiai šiuos duomenis galėjo sužinoti jam tikrinant perlaidą internete.
„Jie manęs prašė prisijungti prie paskyros ir patikrinti, ar tie pinigai tikrai pasiekė Vokietiją. Tuo momentu jie mane, ko gero, ir „pagavo“, – galima sukčių veikimo schemą įvardijo pašnekovas.
Vokietijos policijos pareigūnai lietuviui negalėjo paaiškinti, kaip pinigai galėjo būti atiduoti nepateikus asmens dokumento. Dėl to šioje šalyje pradėtas tyrimas, kurio metu pareigūnai aiškinsis, ar prie pinigų dingimo neprisidėjo pašto ar perlaidų bendrovės darbuotojai.
Į Lietuvos teisėsaugos institucijas Ernestas nesikreipė ir vilčių atgauti prarastus daugiau nei 3 tūkst. eurų vyras nepuoselėja.
„Tas pareigūnas, kuris registravo nusikaltimą, jo net netirs. Perduos Interpolui, o ten jau gal kažkas ir pasidomės, bet greičiausiai nieko nepadarys“, – pesimistiškai spėjo pašnekovas.
Apgavo daugiau žmonių
Kaip tiksliai veikia Cinthia prisistatęs sukčius, sunku numanyti, nes sukčiavimai per pašto perlaidas nėra itin paplitę.
Paprastai į sukčių pinkles patekę vairuotojai praranda jiems pervestus rankpinigius, bet toks atvejis, kaip Ernesto, atneša itin didelius nuostolius. Jis ne tik prarado visą automobiliui skirtą sumą, bet ir labai brangiai sumokėjo už bereikalingą kelionę.
Perkant automobilį verta įsidėmėti du paprastus būdus apsisaugoti.
Pirma, neverta nusileisti reikalavimams iš anksto sumokėti (kaip rankpinigius ar kitu tikslu) didelę pinigų sumą. Avansas užtikrina pardavėjui, kad pirkėjas atvyks, taigi 100-200 eurų tam yra pakankama suma. Jei pardavėjo netenkina toks mokėjimas avansu, verta susimąstyti, kodėl.
Antra, prieš pervesdami pinigus, įveskite pardavėjo vardą ir pavardę į paieškos sistemą. Ji gali atskleisti labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, minėtoji C.Elithin greičiausiai net neegzistuoja – vienintelis randamas rezultatas apie tokį žmogų – puslapis su daugybės apgautų žmonių skundais.
Pasirodo, šiuo vardu prisidengęs žmogus „pardavinėjo“ daugybę automobilių – „Audi A4“, „Volkswagen Golf“, „Fiat Punto“, „Opel Corsa“ ir daugybę kitų modelių, o lietuvis tapo viena iš jo aukų.
