Lėkti būtų nuodėmė
Nors renginio iniciatorius ir vadovas Valdas Juozas Vilūnas labiau linkęs jį vadinti ne raliu, o tiesiog žygiu, tačiau varžytuvių elementas, skatinantis norą rungtis, kaip ir dera, bus. Visgi lėkti, juolab su ne vieną tūkstantį eurų kainuojančiais išpuoselėtais antikvariniais automobiliais, pasak V.J. Vilūno, būtų didžiausia nuodėmė.
Renginio dalyviams per dieną teks įveikti 152,1 kilometro maršrutą, besidriekiantį lygumų krašto vaizdingiausiomis vietovėmis. Ypatingai neskubant, pagal nusistovėjusias renginio tradicijas su mažom arbatos ir šviežio medaus su šį kraštą garsinančių agurkėlių ragavimo pertraukėlėmis, aplankant istorines miesto ir rajono vietoves, skiriant laiko pasižvalgyti po dendrologinį parką ar iš bokšto po Krekenavos apylinkes, aplankant Paberžę, unikalų 1863 metų sukilimo muziejų ir kitus akį traukiančius objektus.
„Mums iš tiesų malonu, kad šio patrauklaus akiai ir dar retokai šalyje vykstančio renginio organizatoriai lenktynėms pasirinko mūsų kraštą, garsėjantį savitais kultūriniais, istoriniais objektais. Mūsų noras – kad šio ralio metu kuo daugiau žmonių aplankytų įdomias Kėdainių rajono vietas, kurias galėtume populiarinti visoje šalyje. Sveikinu visus lenktynių dalyvius ir organizatorius, linkiu laimingo kelio ir tikiu, kad išsivešite gerus įspūdžius apie mūsų rajoną ir jo žmones“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.
Ribotas dalyvių skaičius
Ralio nugalėtojus lems visų privalomų rungčių rezultatų ir baudos sekundžių suma. Jei kelių ekipažų rezultatas būtų vienodas, aukštesnę vietą lemtų mažesnis kiekis baudos sekundžių. Jei ir tai nepadėtų išsiaiškinti nugalėtojo, prioritetą įgytų senesniu automobiliu važiavęs ekipažas.
Istorinės technikos ralis startuos birželio 20-ąją, 11 val., Kėdainiuose, Senosios rinkos aikštėje, pasibaigus ne tik bendram dalyvių susirinkimui, bet ir įdomiai ekskursijai pėsčiomis po Kėdainių senamiestį.
Nuvažiavusi visą maršrutą senovinė technika vėl sugrįš į Kėdainius, kur Didžiojoje gatvėje apie 16 val. rengiama finišo ceremonija.
Organizatoriai pageidauja, kad tokie renginiai nepanašėtų į eilinį jomarką su jam būdingu nevaldomu chaosu, todėl stengiamasi apsiriboti daugiausia 30-35 dalyviais. Automobilių markių ir jų modelių įvairovė – didžiulis renginio prioritetas.
V. J. Vilūnas pasidžiaugė, jog likus kiek daugiau nei savaitei iki lenktynių starto jau buvo užsiregistravę ir sutvarkę visus būtinus formalumus per 20 ekipažų.
Seniausias rikiuotėje – motociklas
Vidurio Lietuvos lygumų keliais trečiąjį birželio šeštadienį riedės vilniečio Martyno Bartkevičiaus „Mercedes-Benz W126“, pagamintas 1982 metais, trim metais jaunesni Vaido Jurkos „Porsche 944“ ir jo bendraamžis, Artūro Žuko vairuojamas „Mercedes-Benz 230 CE“, Elenos Krinicynaitės mūsuose itin retas 1976 m. gamybos „Škoda S100“, metais jaunesnė Vitoldo Miliaus tų pačių gamintojų „Škoda 110R“, regis tik vakar nuo surinkimo konvejerio nuriedėjęs Andrejaus Trusovo 1968 m. pagamintas ZAZ 966, plačiau žinomas „Zaporožiečio“ vardu, šiauliečio Artūro Toleikio 1975 m. laidos „Volvo 242L“, Audriaus Glėbaus 1988 m. gamybos VAZ 2104 ir kiti dėmesio verti eksponatai.
Kol kas seniausias šioje antikvarų kolekcijoje – Narcizo Mikšio 1953 metų sovietinės gamybos GAZ M-20 „Pobeda“ automobilis, kurį dar daugelis, ypač vyresnio amžiaus žmonių, gerai prisimena ir jaučia savotišką nostalgiją ir kuriam šešių dešimtmečių su trupučiu našta, regis, nė motais.
Jei seniausiąjį iš automobilių kolekcijos dar gali kas pranokti, tai su rekordininku pagal amžių, 1932 metais pagamintu NSU 501TS motociklu vargu ar kas gali bent išdrįsti konkuruoti.
Įdomu, kad 83 metų senolį vairuos lygiai 44 metais už jį jaunesnis Vaidas Klimavičius.
Taigi, paganyti akis tikrai bus į ką. Juolab, kad paraiškas dar priimanti VšĮ „Saugus ratas“ pirmenybę teiks modeliams, galintiems praturtinti jau esamų sąrašą.
