Pirmasis triumfas
Broliai Vaidotas ir Žygimantas Žalos, praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo paskutinio Lietuvos ralio čempionato etapo „Rally Classic“ Druskininkai, teigia, kad emocijos palengva pradeda nuslūgti, nors vis dar sunku patikėti, jog jie pirmą kartą tapo etapo nugalėtojais.
„Prieš ralį planavome patekti į TOP5. Geriausiu atveju TOP3, nes labai dažnai vienas ar du iš greitai važiuojančių sportininkų pasitraukia dėl įvairių priežasčių. Tačiau, kad nugalėsime tikrai nesitikėjome. Man iki šiol sunku suvokti, nesijaučiu didelį darbą padaręs. Važiavom, važiavom ir atvažiavom. Žiūrim - pirmi. Nėra ką slėpti, mums tikrai pasisekė. Šį sezoną mes labai sunkiai dirbome, todėl šalia fortūnos šypsnio, jautėmės, kad ir patys esame „atidirbę“, - vis dar gyvais įspūdžiais dalinasi V. Žala.
Pasak ralio nugalėtojo, „Rally Classic“ yra išties sudėtingos lenktynės, o po pirmojo greičio ruožo jos galėjo ir pasibaigti.
„Pirmam greičio ruože, kai nušokome nuo kelio, gavome „šaltą dušą“, tas momentas galėjo pasibaigti ir labai liūdnai. Manau, kad tai mums padėjo susikaupti ir vėlesniuose ruožuose išlaikė ant kelio, nes buvome atsargesni. Visos Druskininkų trasos gana sudėtingos - yra kalvotų vietų, kai kur trasos danga minkšta, o tai labai atsiliepia važiuojant antrą kartą, nes susidaro vėžė ir tampa slidu. Reikia pritaikyti vairavimo stilių prie trasos. Druskininkai taip pat išsiskiria tuo, kad organizavimo lygis per paskutinius metus ženkliai pakilo. Dabar šis ralis patenka į elitą greta „300 Lakes“ ir „Winter“ ralio. Čia sportininkams visada malonu varžytis“, - sako sportininkas.
Nors pergalė paskutiniame LARČ etape ir suteikė pasitikėjimo jauniems sportininkams, tačiau V. Žala apie ateinančių metų tikslus kalba atsargiai.
„Pergalė tikrai suteikia pasitikėjimo savimi, tačiau mes esame realistai ir žinome, kad turime daug dirbti. Į naują sezoną dabar žiūrėsime ramia širdimi, turime daugiau optimizmo, tačiau prognozuoti, ar apginsime nugalėtojo vardą už metų yra sudėtinga. Viskas priklausys nuo ekipažo sudėties, automobilio, konkurentų. Visgi, galiu pažadėti, kad į Druskininkus tikrai sugrįšime. Šis etapas yra labai smagus sezono pabaigimo akcentas“, - ateities planais dalinasi „Rally Classic“ Druskininkai 2014 nugalėtojas.
Sėkmė nusisuko antrus metus iš eilės
Antrus metus iš eilės Druskininkuose nepasiseka daugkartiniam Lietuvos ralio čempionui Vytautui Švedui, kuris praėjusiais metais ralio pabaigoje prakirto ratą, o šiemet vėl turėjo sustoti nepasiekęs finišo.
„Gaila ir nemalonu pabaigti lenktynes turint tokią didelę persvarą. Pasikartojo praėjusių metų scenarijus. Šiemet turėjome didesnę nei pusantros minutės persvarą ir skubėti nebuvo ko, todėl stengėmės važiuoti saugiu tempu. Tai - tiesiog likimas. Manau, kad, važiuojant dideliu greičiu neatlaikė viena iš automobilio pakabos šakių, kurią mes radome sulūžusią. Kai ji lūžo, automobilis įgavo didelę inerciją ir jėgą, o ratas atsistojo kreivai, pasuko automobilį ir automatiškai šveitė mus lauk nuo kelio. Deja, toliau tęsti lenktynių negalėjome, nes automobilis buvo smarkiai pažeistas.
Apžiūrėjus įvykio vietą, ten neradome nieko, į ką galima buvo atsimušti, nebuvo akmens, kelio krašto ar sankasos. Apmaudu, bet esame optimistai ir nepuolame į depresiją“, - pasakoja V. Švedas.
Būta nemažai kalbų iš sportininkų, kad greičio ruožai yra per sudėtingi, tačiau du kartus Druskininkuose triumfavęs V. Švedas nemano, kad ralį reikėtų lengvinti.
„Nemanau, kad reikėtų lengvinti greičio ruožus. Mes, visgi, esame lenktynininkai ir norime vis sudėtingesnių iššūkių, kur galėtume išbandyti save ir turimą techniką. Kuo lenktynės sunkesnės, tuo jos įdomesnės. Čia ne sprinto varžybos, norint laimėti, Druskininkuose reikia surasti ilgaamžiškumo vaistą, kad pravažiuotum visus 150 km, o ne 100 km.
Mums patiems šis etapas patinka. Pirmuosius du metus čia buvome greičiausi. Praėjusiais metais ir šiemet vėl buvome arti pergalės, diktavome tempą nuo pirmųjų ruožų iki nelaimingos pabaigos. Druskininkų lenktynės sudėtingos, čia kilometražas 1.5 karto ilgesnis nei daugumoje kitų LARČ etapų. Yra naktinis 22 km ilgio greičio ruožas, kur turi lėkti siauru miško takeliu, neturint galimybės suklysti, nes atsidursi medžiuose.
Pralaimėjimo nepamirš ilgai
Paskutinio LARČ etapo greičio ruožai buvo ir greiti, ir lėti, ir smėlingi. Lenktynių trasos danga buvo sunkiai nuspėjama ir keitėsi labai dažnai. Viename posūkyje važiuoji pilnu pajėgumu, o sekančiame jau gali būti duobė ir palaidas smėlis, kur kardinaliai keičiasi sukibimas. Reikėdavo akimirksniu keisti vairavimo stilių ir taikytis prie konkretaus posūkio, o tai buvo tikrai nelengva“,- teigia V. Švedas.
Lenktynininkas sako, kad pralaimėjimas, patirtas paskutiniuose greičio ruožuose, jį persekios dar kurį laiką, tačiau ralyje buvo ir nemažai džiugių akimirkų.
„Manau, kad pralaimėjimo kartėlis dar pakankamai ilgai liks galvoje. Reikia stengtis jį pamiršti ir žiūrėti į priekį, nes laiko atgal neatsuksi. Visgi, atsiminus Druskininkus, galiu išskirti naktinį greičio ruožą, kur važiavome pakankamai tiksliai, nedarėme klaidų ir diktavome gerokai didesnį tempą nei konkurentai. Šį ruožą laimėjome net 25 sekundžių persvara. Buvome tiesiog nepavejami. Smagu atsiminti tokius dalykus“, - optimizmo ir geros nuotaikos nepraranda V. Švedas.
