Strateginis investuotojas į Vilniuje ketinamą statyti metro turėtų investuoti ne mažiau kaip 20 proc. visų investicijų. Jis būtų parenkamas konkurso būdu.
Seimas antradienį priėmė tai numatantį Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą: už balsavo 47 Seimo nariai, prieš - 7, o susilaikė 24 parlamentarai.
Savivaldybė, kurių teritorijoje veiks metro, jo trasą turėtų nustatyti prieš pradedant strateginio investuotojo paiešką.
Įstatymas taip pat numato, kad metro statybai nebus skiriamos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos.
Toks sprendimas buvo priimtas, nors dar antradienį paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybė rado geresnę alternatyvą metro.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas teigė, kad metro Vilniui nėra reikalingas. Jo statybą jis palygino su „ufonautų nusileidimų statybos aikštelės statyba Lietuvoje“.
Vyriausybė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui jau yra pritarusi. Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet pareiškė, kad kol kas metro yra tik idėja, nekalbama nei apie nacionalinio statuso jam suteikimą, nei apie jo įgyvendinimą, nei apie finansavimą.
Įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro, būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms.
Meras Artūras Zuokas yra inicijavęs greitojo tramvajaus linijos Santariškės-Geležinkelio stotis projektą ir dar pernai gegužę teigė, jog jis jau parengtas, o iki 2013 metų pabaigos miesto valdžia žadėjo skelbti tramvajaus linijos statybos konkursą.
Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs, kad 7 kilometrų ilgio metro statyba kainuotų apie 1 mlrd. litų. Pasak jo, metro galėtų būti pastatytas per 30 metų.
