Dar daugiau – neradę vietos automobiliui, neretai paliekame jį kur papuola ir su nerimu širdyje keliaujame namo. Teisininkė Virginija Jalozaitė atkreipė dėmesį į tai, kad ne visada ant vejos automobilį palikęs vairuotojas gali būti baudžiamas, ir išsamiai paaiškino, kada galima ginčyti baudą.
„Ši Lietuvoje dažnai pasikartojanti situacija kelia ne vieną klausimą: ar iš tikrųjų vairuotojas, nuoširdžiai neradęs kur kitur priglausti savojo automobilio nakčiai, visada yra laikytinas pažeidėju?
Ar visada bauda už stovėjimą ant vejos yra teisinga? Ar bauda, sumokėta už tokį neva nusižengimą, sustabdys asmenį nuo pakartotinio pažeidimo, jei jis neturi galimybės elgtis kitaip?
Ar savivaldybė ir seniūnijos neturėtų prisiimti tam tikros dalies kaltės ne tik už tai, kad nesirūpina vejos, ant kurios automobilį pastatę vairuotojai baudžiami, apželdinimu ir atitinkamų ženklų sustatymu, bet ir už tai, kad nepasirūpina tinkama infrastruktūra, kuri neskatintų asmenų nusižengti?
Ir galiausiai – ar veja visada reiškia veją?
Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) nurodyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
KET nurodo, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio. Įdomu tai, kad KET numatyta net 14 atvejų bei vietų, kur sustoti ir stovėti draudžiama, tačiau tik dėl vieno punkto – būtent mūsų aptariamojo stovėjimo ant vejos, šaligatvio – yra numatytos išimtys.
Stovėti ant vejos ir šaligatvio galima, jei tokį stovėjimo būdą leidžia nurodomieji ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu.
Dar daugiau – visi kiti draudimai sustoti ir stovėti atitinkamose vietose yra siejami su eismo saugumo užtikrinimu, o štai draudimas sustoti ir stovėti ant vejos ar šaligatvio daugiau siejamas su aplinkos apsauga bei viešąja tvarka.
Bet čia iš karto kyla klausimas, ar automobilio statymas tikrai ant gražios ir prižiūrėtos vejos renginių metu yra mažesnis blogis, nei automobilio statymas šalia daugiabučio namo, kur jau seniai nei vejos, nei žolės užuomazgų nė kvapo nelikę.
Pernai keliose bylose nuskambėjo mintys apie tai, kas yra laikytina veja, kokiais atvejais iš tikrųjų asmuo galėtų būti laikomas pažeidėju, taip pat ir teismų mintis apie tai, kokias pareigas pirmiausia turėtų vykdyti savivaldybės, kad galėtų bausti asmenis už stovėjimą ant vadinamosios vejos.
Labai svarbi ir įdomi mintis šiuo metu suformuluota galiojančioje teismų praktikoje: pirmiausia miesto savivaldybė turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius šioje vietoje, ar imtis kitų prevencinių veiksmų.
Ir tik tada, kai pati savivaldybė vykdys atitinkamas savo pareigas, galima bus bausti asmenis už tai, kad jie nesilaiko draudimų ir/ar pažeidžia teisės normas.
Teismų praktikoje taip pat suformuluota ir tai, kas vis dėlto yra laikoma žalia veja. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad veja yra laikoma žema tankia žole užžėlusi pieva, žolynas, lygi sužėlusi pieva, o teismų praktikoje dar tik papildoma, kad veja – tai lygaus paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas.
Taip pat veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį.
Taigi pagal aptariamą suformuotą teismų praktiką reikštų, kad ir plotas prie daugiabučių namų, jei jame nėra net menkiausios žolės užuomazgos ir niekas nesiima atitinkamų priemonių, kad ten žolė užželtų, taip pat, kad būtų sustatyti atitinkami eismą ir stovėjimą ribojantys ženklai, negali būti laikomas veja.
Todėl asmenys, statantys automobilius tame plote, neturėtų būti baudžiami, o nubaustieji turėtų rimtą pagrindą užginčyti už tokį pažeidimą paskirtą baudą.
Drauge norėtųsi atkreipti savivaldybių dėmesį ne tik į tai, kad atitinkami plotai turėtų būti prižiūrimi ir atskirti nuo važiuojamųjų dalių bei pažymėti, bet ir įsteigtos ar praplėstos automobilių stovėjimo aikštelės tam, kad žmonės turėtų bent jau galimybę rinktis.
Manoma, kad asmuo negali būti baudžiamas už atitinkamus veiksmus, jei jam nesuteikiama galimybė rinktis kitokį elgesio variantą.
Apibendrindami dar atkreipiame dėmesį, kad kiekvienu atveju visada reikia atidžiai išnagrinėti visas aplinkybes: išsiaiškinti, ar yra pagrindo konstatuoti, kad automobilis iš tikrųjų stovėjo ant vejos, ar ta vieta galėtų būti laikoma veja, ar savivaldybė vykdė pareigą tvarkyti tą žaliąjį vejos plotą, ar yra (buvo) sukabinti, sustatyti atitinkami ženklai, draudžiantys sustoti ir stovėti atitinkamoje vietoje, ar iš visų aplinkybių galima spręsti, kad asmuo suvokė, jog stato automobilį ne tam skirtoje vietoje, o pažeidimo padarymo vieta pati atitinka visas savybes, leidžiančias bet kuriam asmeniui suvokti, kad statydamas automobilį toje vietoje jis daro administracinį teisės pažeidimą.
Jei visos aplinkybės leidžia manyti, kad esate neteisingai nubaustas už teisės pažeidimą, kurio nepadarėte, galite tokį nutarimą skųsti ATPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.”
