Sostinėje atidengtas ryškus ženklas, raginantis „įsijungti šypseną“, tačiau šypsotis kelyje ne visada paprasta – net 95 proc. Lietuvos vairuotojų pripažįsta nors kartą susidūrę su pykčiu kelyje ir bent kartais patiria neigiamų emocijų.
Užfiksavo pažeidėją
Į renginį atvykęs Vilniaus meras Artūras Zuokas atskleidė, kad vieną piktą vairuotoją sutiko net pakeliui į šį vairuotojų toleranciją skatinantį renginį.
„Prieš kelias minutes buvo labai įžūlus atvejis – prabangus „mersedesas“ šalia savivaldybės išvažiavęs į priešingą pusę, atsistojęs prieš eismą, įstrižai, vairuotojas su kažkuo kalbasi. Atvažiuoja žmonės, prašo pasitraukti, bet buvo pasiųsti kažkur toliau. Pats paskambinau pareigūnams, kad nuvažiuotų ir užfiksuotų“, - pasakojo jis.
Sostinės savivaldybė prisijungė prie šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo“ socialinio projekto „Nulis pykčio“, kuriuo siekiama mažinti pykčio lygį Lietuvos keliuose, ir kartu su bendrove įrengė pirmuosius „Įsijunk šypseną“ kelio stendus penkiose miesto gatvėse – svarbiose eismo arterijose.
Eismas priklauso ne tik nuo gatvių būklės
„Kiek bedarytume kelius geresniais, svarbiausiai mūsų pačių, vairuotojų, nusiteikimas. Jei kelyje įvyksta kažkoks nesusipratimas, vietoje to, kad rodytume nepadorius ženklus, kažką keiktume, geriau nusišypsokime, atsiprašykime ir nuotaika mieste iš karto geresnė“, - tvirtino A.Zuokas.
Pasak jo, kiekvienais metais miestas investuoja 20-25 mln. litų į eismo infrastruktūros gerinimą. Pernai sutvarkytos 42 gatvės ir įvairių gatvių atkarpos, kurių bendras ilgis siekia beveik 18 kilometrų.
Vilniuje 138 sankryžos integruotos į specialią šviesoforų valdymo sistemą, kuri eismo srautus reguliuoja centralizuotai ir realiu laiku. Tai didžiausias tokio pobūdžio projektas visoje Europoje: Kopenhagoje taip eismas valdomas 36 sankryžose, Brėmene – 35, Varšuvoje - 25, Prahoje – 21.
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad miestuose, kur eismas intensyvesnis, vairuotojai pyktį patiria 10 kartų dažniau nei užmiestyje. Vilnius, kuriame eismas intensyviausias, pirmasis iš didmiesčių atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojai išvengtų pykčio ir jaustų didesnį malonumą vairuoti miesto gatvėse.
Tikimės, kad informaciniai stendai primins vairuotojams keliuose elgtis draugiškai, sumažins patiriamą pyktį, paskatins nusišypsoti, o ne pykti ir prisidės prie to, jog sostinės gatvėse būtų saugiau ir maloniau. Ir vairuotojai, ir eismo saugumo ekspertai įsitikinę, kad psichologinis komfortas turi tiesioginę įtaką eismo saugumui ir avaringumui“, – sakė „Lietuvos draudimo“ valdybos narys, „Nulis pykčio“ kampanijos ambasadorius Raimondas Geleževičius.
Pirmasis ženklas – ant Tauro kalno
A.Zuokas ir R.Geleževičius atidengė pirmąjį „Įsijunk šypseną“ kelio stendą sostinėje. Jis įrengtas V.Kudirkos gatvėje, leidžiantis žemyn nuo Tauro kalno. „Šia gatve piko valandomis transporto intensyvumas išauga dešimtis kartu, ir ne vienam vairuotojui tai sukelia stresą ir pyktį.
Ženklas yra skirtas atkreipti vairuotojų dėmesį ir sukelti pozityvių emocijų, nes, pasak psichologų, teigiamos mintys yra pagrindinis būdas vairuotojams patirti mažiau pykčio, dėmesį reikia perkelti nuo neigiamų prie pozityvių dalykų. Psichologai pataria susidūrus su situacijomis, kurių neįmanoma pakeisti, keisti savo požiūrį į jas“, – sakė R.Geleževičius.
„Įsijunk šypseną“ ženklai įrengti dar keturiose Vilniaus vietose: Geležinio vilko gatvėje prie nuvažiavimo link Ozo g., Ukmergės gatvėje netoli Perkūnkiemio, Pilaitės ir Savanorių prospektuose.
Tai gatvės, per kurias į Vilnių įvažiuoja didžiuliai automobilių srautai iš miesto pakraščių ar užmiesčio – kasdien jomis centro link rieda daugiau nei 85 tūkst. automobilių, todėl siekiama transporto priemonių vairuotojus ir keleivius pasitikti su kvietimu mieste išvengti pykčio ir pasirūpinti, kad kelionė būtų maloni.
Be Vilniaus, „Įsijunk šypseną“ stendai jau yra įrengti keturiose šalies vietose: prie įvažiavimo į Birštono kurortą, Panevėžio-Šiaulių kelyje ir Vilniaus-Klaipėdos automagistralėje.
Kelio stendą išrinko visuomenė
Gatvėse statomų „Įsijunk šypseną“ kelio stendų dizainą išrinko visuomenė. Ji turėjo teisę nuspręsti, kuris iš profesionalių dizainerių sukurtų ženklų geriausiai skatintų rodyti mažiau neigiamų emocijų šalies keliuose. Šiuos kelio stendo rinkimus organizavo „Lietuvos draudimas“ kartu su „Nulis pykčio“ partneriais – Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.
